Klimakterinis sindromas

Ligos aprašymas

Gydytojai

Simptomai

Straipsniai

Vaistai ligai gydyti

Anatomija

Klimakterinis sindromas yra susijęs su moterų reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušidžių funkcija. Kiaušidės yra du mažyčiai organai, esantys dubens srityje, atsakingi už estrogenų ir progesterono gamybą. Šie hormonai reguliuoja menstruacinį ciklą ir turi svarbų vaidmenį organizmo fiziologijoje. Klimakterinio sindromo metu, kiaušidžių funkcija mažėja, o tai sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, paveikiančius ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir nervų, širdies ir kraujagyslių bei endokrininę sistemas.

Ligos aprašymas

Klimakterinis sindromas apibūdina simptomų kompleksą, kuris atsiranda moterims menopauzės metu, kai kiaušidės nustoja gaminti estrogenus. Ši liga pasireiškia įvairiais fiziniais ir emociniais simptomais, kurie gali turėti didelės įtakos moters gyvenimo kokybei. Klimakterinis sindromas yra svarbus, nes jis gali paveikti ne tik fizinę sveikatą, bet ir psichologinę bei socialinę gerovę. Dėl hormonų pokyčių moterys gali patirti įvairių diskomfortų, kurie reikalauja tinkamos diagnostikos ir gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinė klimakterinio sindromo priežastis yra natūralus procesas, susijęs su moters gyvenimo ciklu, kai sumažėja estrogenų ir progesterono kiekis. Šie hormonai yra svarbūs ne tik reprodukcinei funkcijai, bet ir bendrai sveikatai. Be to, klimakterinis sindromas gali būti paveiktas genetinių veiksnių, gyvenimo būdo, streso, mitybos ir kitų sveikatos būklių, tokių kaip diabetas ar širdies ligos.

Rizikos faktoriai

Amžius: Moterims, sulaukusioms 45-55 metų, yra didesnė tikimybė patirti klimakterinį sindromą.
Genetika: Jei motinos ar seserys patyrė sunkius klimakterinius simptomus, gali padidėti rizika ir pačiai moteriai.
Gyvenimo būdas: Rūkymas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka gali padidinti simptomų sunkumą.
Psichologinė sveikata: Depresijos ir nerimo sutrikimai gali pabloginti klimakterinio sindromo simptomus.

Simptomai

Klimakterinio sindromo simptomai gali būti įvairūs ir apima karščio bangas, naktinį prakaitavimą, nuotaikų svyravimus, nemigą, sausumą makštyje, sumažėjusį libido, nuovargį ir koncentracijos problemas. Simptomai gali būti lengvi ar sunkūs, ir kiekviena moteris gali patirti skirtingus simptomus skirtingu intensyvumu.

Diagnostika

Klimakterinis sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, istorijos analizę ir, jei reikia, laboratorinius tyrimus, kad išskirtų kitas galimas ligas. Hormoniniai tyrimai gali būti atliekami siekiant patvirtinti estrogenų lygio sumažėjimą, tačiau dažnai klinikiniai simptomai yra pakankami diagnozei nustatyti.

Gydymas

Klimakterinio sindromo gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Hormonų terapija (HT) dažnai naudojama simptomams palengvinti, tačiau ji turi būti pritaikyta individualiai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Be to, yra ir nemedicininių metodų, tokių kaip gyvenimo būdo pokyčiai, fizioterapija, psichologinė parama ir natūralūs papildai, kurie gali padėti sumažinti simptomus. Naujausios terapijos galimybės apima fitoterapiją ir alternatyvias gydymo formas, tačiau jų efektyvumas ir saugumas vis dar tiriamas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos

arteritas

granuliomatozė

insultas

karščiavimas

kavasaki

kosulys

kvėpavimas

ligos

mėnesinės

menopauzės

mišria

paburkimas

sindromas

sutrikimai

vėžys

virusai

Komentarai

2020-02-10 | Vida Žemaitienė

AŠ jau išandžiau visokius augalinius preparatus su blakėžude, su sojomis ir kt., bet jie padeda tik silpnai, o kainuoja brangiai. Man prasidėjo tie dalykai, kai buvau 51 metų, buvo baisūs karščio pylimai, o paskui po kelių metų lyg ir atsitraukė, o dabar vėl tas pats, kai man jau 78 metai. Tai be galo sunku, pila kas 30 minučių karštis, silpnumas, širdies plakimas, nerimu prasideda. Atrodo išprotėsi... Puoli į depresiją... Ką daryti.? Aš jau nebijau jokio hormoninio gydymo, kad tik padėtų. Patarkite ką daryti?

2015-04-06 | moteris

nera gydymo, hormonus draudziama vartot, kai yra venos operuotos, o trankviliantams atsiranda priklausomybe, nes tai narkotikai. nera standartinio amziaus klimakteriniui sindromui, nes ir men staiga dingo ,o ne po truputi, karstis toks daznas ir stiprus buvo, kad vos isgyvenau nenumirus, o gyd. saipesi, nes taip retai pasitaiko, kisa i sugalvotus remus, o ne tiria visus simptomus. nemiga todel, kad tas karstis ir pykinimas, svaigimas trukdo ypac kai kartojasi kas 15 min ir diena nakti. veliau vartojau didziulius kiekius yvairiu papildu, tinkturu, kuriose yra melisos,pipirmetes, levandos,hemeopatinius taip pat, ir sojos izoflovonus. tiesiog po 2 metu suretejo karscio priepuoliai kas 25 -30 min , bet vis tik ir diena ir nakti, tai buna. sunku is vis buityje, o dirbti be galo sunku, kai silta. para trumpesne nei visiem kitiem, nes nera tik karstis, tai kur kas sudetingiau. zmones saiposi, kai mato, kad neadekvatus elgesys, nes tenka daznai issirengti, begti i tualeta, baigiasi kantrybe ir pan., visuomenej standartus lauzyt sunku, laiko isprotejusia, nors taip nera. gydymo realiai nera, manksta uzmirskit, tai visiska nesamone tokioms moterims. tik gaivus oras, tinkturos, atsisakymas visu stimuliantu kaip kava ir kofeino turincios arbatos, tai ir viskas..