Nervinė anoreksija

Anatomija

Nervinė anoreksija yra psichinė liga, kuri turi didelį poveikį žmogaus anatomijai. Ši liga dažniausiai siejama su sutrikusia maisto vartojimo elgsena ir ekstremaliu svorio netekimu. Pagrindinės paveiktos sistemos yra virškinimo sistema, endokrininė sistema ir nervų sistema. Dėl nuolatinio nepakankamo maisto vartojimo organizmas pradeda naudoti savo raumenis ir riebalų atsargas energijai gauti, kas veda prie raumenų atrofijos ir bendro kūno silpnėjimo. Taip pat, sutrikus maisto medžiagų balansui, gali kilti hormoninių sutrikimų, pavyzdžiui, sumažėja estrogeno ir testosterono lygis, kas gali sukelti menstruacijų sutrikimus moterims ir potencijos problemas vyrams.

Ligos aprašymas

Nervinė anoreksija yra rimtas psichinis sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu ir neproporcingu svorio netekimu, nesveiku maisto vartojimu ir baime priaugti svorio. Ši liga dažnai pasireiškia paaugliams ir jaunimui, tačiau gali paveikti bet kokio amžiaus žmones. Nervinė anoreksija yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę ir net mirtį. Be to, ši liga dažnai lydi kitų psichinių sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, kas dar labiau apsunkina gydymą.

Ligos priežastis

Nervinės anoreksijos priežastys gali būti labai įvairios ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius. Biologiniai veiksniai gali apimti genetinę predispoziciją, kuri lemia žmogaus polinkį į šį sutrikimą. Psichologiniai veiksniai dažnai susiję su žema savivertė, perfekcionizmu ir kontroliavimo poreikiu. Socialiniai veiksniai, tokie kaip kultūriniai standartai, kurie skatina liesumą, taip pat gali turėti didelį poveikį. Be to, trauminės patirtys, pavyzdžiui, patyčios ar šeimos konfliktai, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su valgymo sutrikimais gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai – žema savivertė, perfekcionizmas ir nerimo sutrikimai gali skatinti ligos vystymąsi.
• Kultūriniai standartai – visuomenės spaudimas būti lieknam gali sukelti neigiamą požiūrį į savo kūną.
• Trauminės patirtys – emociniai ar fiziniai sužalojimai gali prisidėti prie valgymo sutrikimų.

Simptomai

• Pagrindiniai nervinės anoreksijos simptomai gali būti stiprus svorio netekimas, nenoras valgyti, maisto produktų vengimas, nuolatinis svorio kontrolė, fizinis silpnumas, nuovargis, menstruacijų praradimas moterims, ir emociniai sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, nuotaikos svyravimų, iki sunkių, tokių kaip širdies ritmo sutrikimai ir organų nepakankamumas.

Diagnostika

Nervinė anoreksija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir pacientų istorija. Gydytojai dažnai naudoja DSM-5 kriterijus, kurie apima svorio netekimą, maisto vartojimo apribojimą, baimę priaugti svorio ir kūno vaizdo sutrikimus. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti bendrą sveikatos būklę ir nustatyti galimus elektrolitų sutrikimus ar hormoninius pokyčius.

Gydymas

Nervinės anoreksijos gydymas dažnai apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra pagrindinis gydymo metodas, padedantis pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį. Medicininė priežiūra gali apimti vaistų skyrimą, siekiant sumažinti susijusius simptomus, tokius kaip depresija ir nerimas. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą mitybą ir svorio atstatymą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti grupinę terapiją, šeimos terapiją ir netgi internetines terapijas, kurios suteikia pacientams papildomą paramą ir išteklius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas