Širdies nepakankamumas

Anatomija

Širdies nepakankamumas yra būklė, kai širdis negali efektyviai pumpuoti kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius. Ši liga tiesiogiai susijusi su širdies anatomija, ypač su jos struktūromis, tokiomis kaip širdies raumuo (miokardas), širdies vožtuvai ir kraujagyslės. Paveiktos gali būti ir kitos sistemos, pavyzdžiui, kvėpavimo sistema, nes kraujo cirkuliacijos sutrikimai gali sukelti plaučių edemą. Taip pat, ilgalaikė širdies nepakankamumo būklė gali paveikti inkstų funkciją, sukeldama jų nepakankamumą dėl sumažėjusios kraujotakos.

Ligos aprašymas

Širdies nepakankamumas yra lėtinė liga, kuri gali pasireikšti kaip dešiniojo arba kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas, arba abiejų kartu. Ši būklė dažnai vystosi palaipsniui, o jos simptomai gali būti lengvi, tačiau laikui bėgant jie gali stiprėti. Širdies nepakankamumas yra svarbus dėl savo didelės paplitimo ir mirtingumo rizikos. Tai dažnai sukelia rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis, insultas ar net mirtis, todėl būtina ją anksti diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Širdies nepakankamumą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:

• Širdies vainikinių arterijų liga – tai dažniausia priežastis, kuri gali sukelti širdies raumens pažeidimą.
• Hipertenzija – nuolatinis kraujo spaudimo padidėjimas gali sukelti širdies raumens sustorėjimą ir silpnėjimą.
• Širdies vožtuvų ligos – vožtuvų pažeidimas gali trukdyti normaliai kraujo cirkuliacijai.
• Miokarditas – širdies raumens uždegimas, dažnai sukeltas virusų, gali prisidėti prie širdies nepakankamumo.
• Diabetas – šis sutrikimas gali pažeisti kraujagysles ir širdį, didindamas nepakankamumo riziką.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, skatinantys širdies nepakankamumo vystymąsi, apima:
• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę sirgti šia liga.
• Nutukimas – papildomi kilogramai didina širdies apkrovą.
• Rūkymas – nikotinas ir kitos medžiagos gali pakenkti kraujagyslėms.
• Fizinis neaktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos išsivystymui.

Simptomai

• Pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai yra:
• Dusulys – gali pasireikšti fizinio krūvio metu arba net ramybėje.
• Pabrinkimai – ypač kojose ir pilve, dėl skysčių kaupimosi.
• Nuovargis – nuolatinis nuovargio jausmas ir silpnumas.
• Širdies plakimo sutrikimai – gali pasireikšti kaip greitas arba nereguliarus širdies plakimas.
• Kosulys – gali būti sausas arba su skrepliais, dažnai pasireiškia naktį.

Diagnostika

Širdies nepakankamumo diagnozė apima kelis etapus. Pirmiausia gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir renkasi anamnezę. Tada gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, siekiant įvertinti širdies funkciją ir nustatyti biomarkerius, pvz., BNP (brain natriuretic peptide). Vaizdiniai tyrimai, kaip echokardiografija, rentgeno nuotraukos ar MRT, taip pat gali būti naudojami širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui.

Gydymas

Širdies nepakankamumo gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai apima vaistus, tokius kaip diuretikai, ACE inhibitoriai, beta blokatoriai ir aldosterono antagonistai, kurie padeda kontroliuoti simptomus ir pagerinti širdies funkciją. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip sveika mityba, fizinė veikla, svorio kontrolė ir rūkymo atsisakymas. Naujovės terapijoje, tokios kaip širdies implantai arba transplantacija, gali būti svarbios sunkių atvejų gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas