Vaskulinė hemoraginė diatezė (VHD)

Anatomija

Vaskulinė hemoraginė diatezė (VHD) yra liga, susijusi su kraujagyslių pažeidimais ir kraujo krešėjimo sutrikimais. Ši liga dažniausiai veikia kraujagyslių sistemą, ypač kapiliarus, kurie yra mažiausi kraujagyslių tipai. Dėl kraujagyslių sienelių silpnumo arba pažeidimų, gali kilti kraujavimas, kuris gali paveikti įvairius organus, tokius kaip oda, gleivinės ir vidaus organai. VHD gali sukelti kraujavimą į įvairias kūno dalis, įskaitant raumenis, sąnarius ir vidaus organus, todėl jos poveikis gali būti plačiai paplitęs ir sunkus.

Ligos aprašymas

Vaskulinė hemoraginė diatezė yra grupė sutrikimų, kurie lemia padidėjusį kraujavimo polinkį. Tai gali būti įgimta arba įgyta būklė, dažnai susijusi su kraujagyslių struktūros ir funkcijos sutrikimais. VHD gali būti pavojinga gyvybei, nes ji gali sukelti sunkius kraujavimus, ypač esant traumoms arba chirurginėms intervencijoms. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir reikalauja nuolatinio stebėjimo bei gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės VHD priežastys apima genetinius veiksnius, kurie lemia kraujagyslių sienelių silpnumą, autoimunines ligas, kurios gali pakenkti kraujagyslių struktūrai, bei infekcijas, kurios gali sukelti uždegimą ir pažeidimus. Taip pat gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip tam tikros vaistų grupės, kurios slopina kraujo krešėjimą, arba vitaminų trūkumai, pavyzdžiui, vitamino C, kuris yra būtinas kolageno sintezei kraujagyslių sienelėse.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su kraujavimo sutrikimais, gali padidinti riziką.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip sisteminė raudonoji vilkligė, gali paveikti kraujagyslių sveikatą.
• Vaistų vartojimas – antikoaguliantų vartojimas gali sukelti didesnį kraujavimo pavojų.
• Vitaminų trūkumai – pavyzdžiui, vitamino C trūkumas gali silpninti kraujagyslių sieneles.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti mėlynės, kraujavimas iš nosies, dantenų kraujavimas ir kraujavimas iš vidaus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunki hemoragija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Simptomai gali būti nuo lengvų, kaip nedidelės mėlynės, iki sunkių, kaip gyvybei pavojingas vidinis kraujavimas.

Diagnostika

VHD diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, paciento istorija ir laboratoriniais tyrimais. Dažnai atliekami kraujo tyrimai, kurie gali nustatyti krešėjimo faktorių lygį, taip pat specialūs testai, tokie kaip kapiliarų stiprumo testai. Gydytojai gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, ultragarsą, kad įvertintų kraujagyslių būklę ir nustatytų galimus pažeidimus.

Gydymas

VHD gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Gydymo galimybės gali apimti vaistus, kurie stiprina kraujagyslių sieneles, ir vaistus, kurie padeda normalizuoti kraujo krešėjimą. Taip pat gali būti rekomenduojamos nemedicininės priemonės, tokios kaip dietos pakeitimai, siekiant užtikrinti reikiamų vitaminų ir mineralų suvartojimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti genų terapiją, kuri gali padėti gydyti įgimtas formas, taip pat biologinius vaistus, skirtus autoimuniniams sutrikimams gydyti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas