Virusų kultūra
Norma
Virusų nerandama
Kraujas, smegenų skystis, oda, akies junginė, lytiniai organai, burnos gleivinė, nosiaryklė, išmatos, šlapimas, biopsinė medžiaga
Iš kraujo – dangtelis žalias (heparinas)
Virusų kultūra yra nepalyginamai sudėtingesnė ir brangesnė procedūra nei bakterijų ar kitų patogenų kultūra. Norint identifikuoti virusus, reikia turėti nuolatos auginamą ir persėjamą sterilią žmogaus ar žinduolių ląstelių kultūrą. Tai gali atlikti tik specializuota, aukšto profesionalaus lygio laboratorija. Bandinys kultūrai turi būti imamas ūmioje ligos stadijoje. Paimta medžiaga laikoma šaldytuve, bet neužšaldyta. Jeigu tiriamajame pavyzdyje yra virusas, tuomet jis būna nustatomas pagal citopatinį efektą. Toliau, išskyrus virusų kultūrą, jis identifikuojamas kitais metodais – imunofluorescencija, hemadsorbcija, PGR. Net ir izoliavus virusą kultūroje, ne visada galima būti tikram, kad būtent šis virusas yra patologinio proceso sukėlėjas. Virusas, patekęs į kultūrą, tiesiog gali būti pašalinis faktorius, buvęs tiriamojoje medžiagoje jos paėmimo metu. Laikas, per kurį galima tikėtis atsakymo iš laboratorijos, svyruoja nuo 1 dienos iki 4 savaičių.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis