Nugaros osteochondrozė

Ligos aprašymas

Tai degeneracinė stuburo tarpslankstelinių diskų liga. Ši disko degeneracija ilgainiusi pereina į slankstelių kūną, sąnarius tarp jų bei raiščius. Osteochondrozės etiologija laikomi traumos (jungčių pažeidimas, lūžimai), mikrotraumos (sutrenkimai), vystymosi anomalijos, dėl kurių susidaro stuburo nestabilumas. Taip pat reumatoidinis ir kitų autoimuninių ligų pažeidimas, kraujotakos nepakankamumas (diskų trofikos sutrikimas).

Faktoriai, didinantys riziką susirgti osteochondroze: vyresnis amžius, moteriška lytis, nutukimas, ligos kaip Peget‘o liga, podagra, hemochromatozė.

Simptomai

Kaklinės dalies osteochondrozėi būdingas kaklo nuolatinis skausmas, kuris, sukiojant galvą,  intensyvėja, sukiojimo metu gali būti girdimas girgždėjimas. Dėl skausmo dažnai laikoma galva priverstinėje padėtyje, judesiai ribojami, raumenys įtempti, vystosi sprando sustingimas. Gali būti jaučiamas skausmas peties, plaštakos srityje iki 4 -5  piršto. Sutrinka smegenų kraujotaka, tai sąlygoja galvos svaigimą, skausmą, pykinimą. Pasitaiko, kad skausmas primena širdies skausmą (stenokardiją).

Krūtininės dalies osteochondrozei būdingas skausmas tarp menčių miego metu, po darbo. Skausmas gali priminti skrandžio, širdies skausmą, tulžies pūslės uždegimą. Neretai jaučiami odos tirpimai.

Juosmeninės osteochondrozės metu  pasireiškia skausmas juosmens srityje, plintantis į sėdmenis, kojas užpakaliniame paviršiuje. Skausmas sulenkus kojas ir gulint apmažėja. Sergančiųjų eiseina būna sukaustyta, žingsniai trumpi, šlubuoja nesveika koja, negali atsisėsti. Ilgainiui vystosi juosmens sustingimas.

Generalizuota osteochondrozė būna,kai apimamos viso stuburo dalys, tokios etiologija dažniausiai būna reumatinės ligos.

Diagnostika

Remiamasi anamneze, simptomais, neurologiniu ištyrimu, instrumentiniais tyrimais. Neurologinio ištyrimo metu nustatomas Laseque simptomas, siekiant įvertinti, ar yra nervų šaknelių spaudimo, dirginimo požymių. Stebimas motorikos deficitas, girnelės/Achilo sausgyslės refleksai ir kt. Taip pat svarbus jutimo sutrikimų nustatymas.

Iš instrumentinių tyrimo metodų taikomi rentgenologiniai tyrimai (priekinė, šoninė ir kartais įstrižinė), įtariant stuburo nestabilumą – atliekamos funkcinės rentgenogramos (pasilenkus ir išsitiesus). Neretai detalesnės informacijos suteikia kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimai, angiografija, mielografija.

Gydymas

Gydymas konservatyvus ir chirurginis (kai konservatyvus nepadeda). Paūmėjimo metu rekomenduojama mažinti krūvį stuburui, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, seaduojantys skausmai, manuoalinė terapija, kineziterapija, akupunktūra, nervų blokados. Remisijos metu – masažai, gimnastika, ultragarsinės procedūros, vietiniai anestetikai, B grupės vitaminai, sanatorinis gydymas.

Operacinio gydymo indikacijos – kai nepadeda konservatyvus gydymas, sumažėja darbingumas. Atliekamas pakitusio disko pašalinimas, defekto plastika.

Osteochondrozės profilaktika – miegojimas kietoje lovoje, plaukimas, gimnastika, raumenų masažas, kūno masės mažinimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas