Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną

Anatomija

Psichikos ir elgesio sutrikimai, susiję su stimuliatorių, įskaitant kofeiną, vartojimu, dažniausiai veikia centrinę nervų sistemą. Ši sistema apima smegenis ir nugaros smegenis, kurios yra atsakingos už mūsų elgesio, emocijų ir kognityvinių funkcijų reguliavimą. Stimuliatoriai, tokie kaip kofeinas, padidina neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir norepinefrinas, išsiskyrimą, kuris gali sukelti intensyvesnį nervų aktyvumą. Dėl to gali pasikeisti miego ciklai, nuotaika ir elgesys, o tai gali paveikti ir kitus organus, pavyzdžiui, širdį, sukeldami tachikardiją ar kitus širdies ritmo sutrikimus.

Ligos aprašymas

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant stimuliatorius, pasireiškia įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvų nuotaikos svyravimų ir baigiant sunkiomis psichozėmis ar depresijos epizodais. Ši liga gali turėti didelį poveikį asmens socialiniam gyvenimui, darbo našumui ir bendrai gyvenimo kokybei. Svarbu pastebėti, kad ilgalaikis stimuliatorių vartojimas gali sukelti priklausomybę, o tai dar labiau komplikuoja gydymo procesą ir gali sukelti rimtų psichologinių bei fizinių pasekmių.

Ligos priežastis

Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų, susijusių su stimuliatorių vartojimu, priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų yra cheminiai pokyčiai smegenyse, atsirandantys dėl per didelio stimuliatorių vartojimo, kurie gali sukelti priklausomybę. Be to, genetiniai veiksniai, pavyzdžiui, šeimos istorija su priklausomybėmis, gali padidinti riziką. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar emocinis nestabilumas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi, nes asmenys gali ieškoti stimuliatorių kaip būdo pabėgti nuo problemų.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių priklausomybėmis, yra labiau linkę patirti psichikos sutrikimus.
• Psichologiniai veiksniai – stresas, depresija ar nerimas gali padidinti riziką vartoti stimuliatorius.
• Socialiniai veiksniai – socialinė aplinka, kurioje vartojami stimuliatoriai, pavyzdžiui, draugų grupė, gali paveikti asmens elgesį ir pasirinkimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nerimą, dirglumą, miego sutrikimus, nuotaikos svyravimus, taip pat gali pasireikšti fiziniai simptomai, tokie kaip širdies plakimas, pykinimas ar galvos skausmas. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti psichozės simptomai, tokie kaip haliucinacijos ar kliedesiai.

Diagnostika

Diagnozuojant psichikos ir elgesio sutrikimus, susijusius su stimuliatorių vartojimu, dažnai atliekama išsami medicininė istorija ir psichologinis vertinimas. Gydytojas gali naudoti įvairius vertinimo instrumentus, tokius kaip klausimynai, kurie padeda nustatyti simptomus ir jų sunkumą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar organizme nėra kitų medžiagų, galinčių sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse, tokius kaip antidepresantai ar vaistai nuo nerimo. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmenims suprasti ir keisti savo elgesį, taip pat rasti sveikesnių būdų, kaip susidoroti su stresu ir emocijomis. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima grupinę terapiją ir paramos grupes, kurios gali suteikti emocinę paramą ir padėti asmenims atsigauti nuo priklausomybės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas