Scheuermanno kifozė

Anatomija

Scheuermanno kifozė yra stuburo liga, kuri dažniausiai pasireiškia paauglystėje. Ši liga susijusi su krūtinės ląstos stuburo slankstelių deformacija, dėl kurios stuburas įgauna neįprastą, išlenktą formą. Paveikti slanksteliai dažnai tampa ne tik deformuoti, bet ir sumažėję, kas lemia padidėjusį krūtinės ląstos išlinkimą. Dėl šios deformacijos gali būti pažeidžiama ir aplinkinė raumenų bei nervų sistema, todėl pacientai dažnai skundžiasi skausmu ir diskomfortu. Be to, ši liga gali turėti įtakos kvėpavimo sistemai, nes deformuotas stuburas gali riboti plaučių talpą ir taip pabloginti kvėpavimo funkciją.

Ligos aprašymas

Scheuermanno kifozė yra skoliozės forma, kuri pasireiškia kaip stuburo deformacija, dažniausiai krūtinės ląstoje. Ši liga gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinį stresą, ypač paaugliams, kurie gali jaustis nepatogiai dėl savo išvaizdos. Liga gali progresuoti ir sukelti rimtesnių problemų, tokių kaip lėtiniai nugaros skausmai ir funkciniai apribojimai. Scheuermanno kifozė yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus gyvenimo kokybei, todėl būtina ją anksti diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės Scheuermanno kifozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai gali būti susiję su genetiniais veiksniais, stuburo augimu ir raumenų disbalansu. Dažnai šios ligos atsiradimą lemia nenormalus slankstelių augimas, kuris sukelia jų deformaciją. Be to, per didelė apkrova stuburui, pavyzdžiui, dėl sportinės veiklos ar netinkamos laikysenos, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Taip pat yra pripažinta, kad tam tikri hormoniniai pokyčiai paauglystėje gali turėti įtakos šios ligos atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Amžius – liga dažniausiai diagnozuojama paauglystėje, kai stuburas dar auga ir vystosi.
• Genetika – jei šeimoje buvo panašių atvejų, rizika susirgti padidėja.
• Sportinė veikla – tam tikros sporto šakos, kuriose reikalaujama didelių fizinių krūvių, gali padidinti riziką.
• Neteisinga laikysena – ilgalaikis neteisingas sėdėjimas ar stovėjimas gali prisidėti prie stuburo deformacijų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nugaros skausmą, ypač ilgesnio sėdėjimo ar stovėjimo metu.
• Matomas stuburo išlinkimas, ypač nuo šoninio vaizdo.
• Raumenų įtampa ir nuovargis, atsirandantis dėl kompensacinio raumenų darbo.
• Galimos kvėpavimo problemos, ypač sunkiu atveju, kai deformacija yra didelė.

Diagnostika

Scheuermanno kifozės diagnozė paprastai prasideda nuo fizinės apžiūros, kurios metu gydytojas vertina stuburo padėtį ir galimus simptomus. Tam, kad būtų patvirtinta diagnozė, gali būti atliekami rentgeno tyrimai, kurie leidžia įvertinti slankstelių deformaciją ir išlinkimo laipsnį. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), ypač jei įtariamos komplikacijos arba reikia detalesnio stuburo struktūros vertinimo.

Gydymas

Scheuermanno kifozės gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo. Lengvų formų atveju gali būti rekomenduojamas fizinis aktyvumas, stiprinantis raumenis ir gerinantis laikyseną. Fizinė terapija taip pat gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti funkciją. Sunkesniais atvejais gali prireikti ortopedinių prietaisų, tokių kaip korsetas, kuris padeda išlaikyti stuburo teisingą padėtį. Jei konservatyvus gydymas nesuteikia rezultatų ir deformacija progresuoja, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant stabilizuoti stuburą ir sumažinti skausmą. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras ir naujoviškus implantus, kurie padeda atkurti stuburo struktūrą ir funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas