Ac. valproicum, Natrii valproas

Vaistas

Susijusios ligos

Apibūdinimas
Priešepilepsinis vaistas. Normotimikas.
Indikacijos
Visos epilepsijos formos; bipolinio afektinio sutrikimo
ūminės manijos fazė; migrenos priepuolių
profilaktikai, kai kiti vaistai neefektyvūs.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas valproatams; aktyvi kepenų
liga, sunki kepenų liga šeimos anamnezėje; porfirija.
Dozavimas
Taip pat žr. registruotus vaistus.
Suaugusiesiems. Valproinė rūgštis.
Per burną. Epilepsija: pradinė dozė – 15 mg/kg per
parą per 2-4 kartus; prireikus didinama kas savaitę
po 5-10 mg/kg per parą; didžiausia rekomenduojama
paros dozė – 30 mg/kg (JAV – 60 mg/kg). Bipoliniai
sutrikimai: 750 mg per parą per kelis kartus,
dozę didinti kuo greičiau iki optimalaus efekto;
didžiausia paros dozė – 60 mg/kg. Migrenos priepuolių
profilaktikai: pradinė paros dozė – 300 mg,
suvartojama per du kartus, paskui dozę laipsniškai
galima didinti, kol pagerėja paciento būklė arba atsiranda
nepageidaujamas poveikis. Efektyvi dozė –
500-1000 mg per parą.
Natrio valproatas.
Per burną. Epilepsija: pradinė dozė – 600 mg per
parą per 2 kartus, didinama kas 3 dienas po 200
mg per parą iki įprastinės 1-2 g (20-30 mg/kg) paros dozės; prireikus paros dozę galima didinti iki
2500 mg.
Inj. į v. Epilepsija: pradinė dozė – iki 10 mg/kg per
3-5 min., prireikus tęsti inf. į v. iki bendrosios 2,5
g paros dozės.
Vaikams. Natrio valproatas.
Per burną. Epilepsija: sveriantiems >20 kg – pradinė
dozė yra 400 mg per parą per 2 kartus; laipsniškai
didinama, kol traukuliai bus kontroliuojami;
įprastinė paros dozė – 20-30 mg/kg, prireikus galima
didinti iki 35 mg/kg per parą. Sveriantiems <20
kg – 20 mg/kg per parą, prireikus laipsniškai didinti
iki 40 mg/kg per parą (kontroliuojant valproato
koncentraciją kraujo plazmoje).
Inj. į v. Epilepsija: 20-30 mg/kg per parą.
IFN. Skirti mažesnę dozę.
KFN. Neskirti.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: virškinimo trakto sutrikimai (ypač
gydymo pradžioje); padidėję apetitas ir kūno svoris;
edema; galvos skausmas; laikinai pailgėjęs
kraujavimo laikas, trombocitopenija; ataksija, tremoras,
sedacija, letargija, sumišimas; padidėjusi
kepenų fermentų koncentracija serume.
Kitos: sutrikusi kepenų funkcija, KFN (vaisto vartojimą
nutraukti); leukopenija, kaulų čiulpų slopinimas;
encefalopatija; grįžtamoji demencija; sutrikusi
klausa; bėrimas, toksinė epidermio nekrolizė,
Stevens-Johnson sindromas, daugiaformė eritema;
amenorėja, ginekomastija; hiperamonemija, hiperglikemija;
pankreatitas; įgimti sklaidos defektai
naujagimiams, kurių motinos nėštumo laikotarpiu
vartojo valproatus (žr.”Vaistų vartojimas nėštumo
laikotarpiu”).
Nėštumas
Rizikos kategorija – DM. Teratogenas. Vaistas greitai
prasiskverbia pro placentą. Vaisto koncentracijos
virkštelės ir motinos kraujyje santykis yra 1,4-
2,4. Vaistas sukelia mažų ir didelių sklaidos defektų
(nervinio vamzdelio užsidarymo, rizika – 1-2%;
širdies, veido, galūnių), hiperbilirubinemiją, hepatotoksinių
reiškinių, afibrinogenemiją, abortą, taip
pat lėtina vaisiaus raidą. Tačiau vaisiui gali būti pavojingesni
motinos traukulių priepuoliai. Apsigimimų
rizika didesnė vartojant kelis vaistus.
Žindymas
Valproato koncentracija motinos piene sudaro iki
15% jo koncentracijos motinos kraujo plazmoje.
APA nuomone, vartojant vaistą, žindyti galima.
Įspėjimai
Atsargiai skirti vaikams iki 3 metų, sergantiesiems
sistemine raudonąja vilklige, įgimtais metabolizmo
sutrikimais, organine smegenų liga, kepenų,
kasos liga, taip pat kartu su kitais priešepilepsiniais
vaistais. Prieš operaciją tirti trombocitų funkciją.
Jei gydant pasireiškia KFN (anoreksija, gelta,
vėmimas, pilvo skausmas, mieguistumas, sutrikusi
sąmonė, traukuliai), gydymą nutraukti. Gydant būtina reguliariai tirti kraują, kepenų ir inkstų
funkciją. Gali sąlygoti klaidingai teigiamus ketonų
šlapime tyrimo rezultatus. Gydymą nutraukti
laipsniškai mažinant dozę.