Šizofrenija

Anatomija

Šizofrenija yra kompleksinė psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia smegenų struktūras ir funkcijas. Tyrimai rodo, kad šizofrenija gali būti susijusi su tam tikromis smegenų dalimis, tokiomis kaip priekiniai skilteliai, kurie yra atsakingi už sprendimų priėmimą, emocijų reguliavimą ir socialinį elgesį. Taip pat gali būti paveikta ir limbinė sistema, kuri atlieka svarbų vaidmenį emocijų ir atminties apdorojime. Šių smegenų struktūrų disfunkcija gali sukelti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, kurie yra būdingi šizofrenijai.

Ligos aprašymas

Šizofrenija yra lėtinė psichinė liga, kuri paveikia asmens mąstymą, jausmus ir elgesį. Liga dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba ankstyvoje suaugusiųjų amžiaus grupėje, tačiau gali pradėti vystytis ir vėliau. Pagrindiniai šizofrenijos aspektai apima psichozę, emocinį atsilikimą ir socialinį pasitraukimą. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos poveikio individui, bet ir dėl jos įtakos šeimai, bendruomenei bei visuomenei. Šizofrenija gali sukelti didelių sunkumų kasdieniame gyvenime ir sukelti didelį stresą tiek pacientui, tiek jo artimiesiems.

Ligos priežastis

Šizofrenijos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad liga gali būti sukeliama tiek genetinių, tiek aplinkos veiksnių. Genetiniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys šeimos narių, sergančių šizofrenija, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinė trauma, infekcijos, stresas jaunystėje ir narkotikų vartojimas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Neurocheminiai mechanizmai, įskaitant dopamino ir serotoninų disbalansą smegenyse, taip pat yra svarbūs šizofrenijos etiologijai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių šizofrenija, turi didesnę riziką.
• Aplinkos veiksniai – prenatalinė trauma, infekcijos ir stresas jaunystėje gali padidinti ligos riziką.
• Narkotikų vartojimas – pavyzdžiui, kanapių vartojimas jaunystėje gali būti susijęs su didesne rizika susirgti šizofrenija.

Simptomai

• Šizofrenijos simptomai gali būti labai įvairūs ir apima pozityvius simptomus, tokius kaip haliucinacijos, kliedesiai, ir sutrikęs mąstymas, bei negatyvius simptomus, tokius kaip emocinis atsilikimas, socialinis pasitraukimas ir motyvacijos stoka. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o jų intensyvumas gali kisti laikui bėgant.

Diagnostika

Šizofrenijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichiatras. Gydytojas analizuoja paciento simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Gali būti atliekami ir įvairūs psichologiniai testai, siekiant įvertinti mąstymo procesus ir emocinę būklę. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kurie galėtų patvirtinti šizofreniją, kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, smegenų vaizdavimo metodai, gali padėti išskirti kitus sutrikimus.

Gydymas

Šizofrenijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pagrindinis gydymo metodas yra antipsichoziniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti simptomus. Be to, psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga, siekiant pagerinti paciento gebėjimą valdyti simptomus ir socialines situacijas. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip psichosocialinė rehabilitacija ir grupinė terapija, taip pat rodo teigiamą poveikį. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas, atsižvelgiant į paciento poreikius ir situaciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas