Haloperidolum

Vaistas

Susijusios ligos

Apibūdinimas
Butirofenonų grupės antipsichozinis vaistas. Antipsichozinis
poveikis panašus į fenotiazinų su piperazino
žiedu, mažiau ramina negu chlorpromazinas,
rečiau sukelia antimuskarininių reiškinių ir
hipotenziją, bet dažniau – ekstrapiramidinius reiškinius
(ypač distonines reakcijas ir akatiziją).
Indikacijos
Ūminė ir lėtinė psichozė; manija; stiprus psichomotorinis
sujaudinimas ar pavojingas impulsyvus
elgesys (trumpai, kartu su kitais vaistais); stiprus
nerimas (trumpai, kartu su kitais vaistais); Gilles
de la Taurette sindromas; Huntington chorėja; vaikystės
autizmas; nesiliaujantis žagsėjimas; stiprus
pykinimas ar vėmimas.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas vaistui; koma dėl CNS slopinamųjų
medžiagų poveikio; Parkinson’o liga ir antrinis
parkinsonizmas.
Dozavimas
Suaugusiesiems. Per burną. Psichozė, manija, sujaudinimas,
sunkūs elgesio sutrikimai: pradinė
dozė – po 1,5-3 mg 2-3 kartus per parą, įprastinė
paros dozė – po 5-10 mg 2-3 kartus per parą, didžiausia
paros dozė – 100 mg, palaikomoji dozė –
5-10 mg per parą. Gilles de la Taurette sindromas:
pradinė dozė – po 2-5 mg 2-3 kartus per parą, prireikus
didinti iki atsako, didžiausia paros dozė – 40
mg, palaikomoji – 6-9 mg per parą. Nesiliaujantis
žagsėjimas: 1,5-3 mg 3 kartus per parą.
Inj. į r. Ūminė psichozė, manija, sujaudinimas: po
2-5 mg kas valandą, kol bus pasiektas atsakas, vėliau
po 2-5 mg kas 4-8 val.; keisti geriamuoju vaisvaistu
praėjus 12-24 val. nuo paskutiniosios injekcijos.
Stiprus pykinimas ar vėmimas: 1-2 mg.
Inj. į v. Ūminė psichozė, manija, sujaudinimas: po
2-5 mg kas valandą, kol bus pasiektas atsakas; keisti
geriamuoju vaistu praėjus 12-24 val. nuo paskutiniosios
injekcijos. Stiprus pykinimas ar vėmimas:
1-2 mg.
Inj. į r. Haloperidolio dekanoatas – pradinė dozė
10-15 kartų didesnė už geriamąją dozę: po 50-
300 mg kas 4 sav., nerekomenduojama pirmą kartą
skirti daugiau kaip 100 mg, didžiausia dozė –
450 mg.
Vaikams. Per burną. Šizofrenija, kitos psichozės,
manija, taip pat trumpalaikiam pagalbiniam psichomotoriniam
sujaudinimui, pavojingam impulsyviam
elgesio sutrikimui gydyti: iš pradžių – 25-
50 μg/kg per parą (per 2 kartus), daugiausia – 10
mg; paaugliams – iki 30 mg (retkarčiais iki 60 mg)
per parą.
Inj. į r. nerekomenduojama.
Senyviems. Pradinė dozė – 1/2 suaugusio dozės, prireikus
didinti atsižvelgiant į atsaką.
Nepageidaujamos reakcijos
Dažniausios: ekstrapiramidiniai simptomai (distonija,
parkinsonizmas, akatizija), sedacija; neryškus
matymas; burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas;
tachikardija, hipotenzija.
Kitos: piktybinis neurolepsinis sindromas, vėlyvoji
diskinezija; ažitacija, naktiniai košmarai, galvos
svaigimas, traukuliai; pasunkėjęs šlapinimasis;
priapizmas; prakaitavimas; leukopenija, leukocitozė,
agranulocitozė, hemolizinė anemija; sutrikusios
mėnesinės, amenorėja, galaktorėja, ginekomastija,
impotencija; hiperglikemija, hipoglikemija, hiponatremija;
hipertenzija, EKG pokyčiai; gelta, sutrikusi
kepenų funkcija; odos bėrimas, fotosensibilizacija;
hipotermija, karščiavimas; retinopatija;
pykinimas, vėmimas, anoreksija.
Nėštumas
Rizikos kategorija – CM. Embriotoksiškas gyvūnams.
Žindymas
Vaisto patenka į motinos pieną. Manoma, kad žindomas
kūdikis gali gauti apie 3% motinos dozės.
Nustatyta, kad haloperidolį ar chlorpromaziną
vartojusių žindyvių kūdikių psichomotorinė
raida atsilieka. Tikslus vaisto poveikis žindomam
kūdikiui nežinomas, bet, manoma, kad gali būti
reikšmingas.
Įspėjimai
Atsargiai skirti, kai yra KFN, IFN, širdies ir kraujagyslių
ligos, leukopenija, epilepsija, hipotirozė,
miastenija, padidėjusi prostata, uždarojo kampo
glaukoma. Nevartoti alkoholio. Nevairuoti automobilio
ir nedirbti su pavojinga technika. Vaisto
negalima nutraukti staiga. Labai atsargiai skirti su
ličio preparatais.