Baltymų frakcijos

Norma (penkios frakcijos)
Albuminai       48–61% 40,0–55,0 g/l
α₁-Globulinai    2,5–5% 1,5–2,5g/l
α₂-Globulinai    8–11% 4,3–7,5g/l
β-Globulinai    11–15% 5,0–10,0g/l
γ-Globulinai    16–25% 6,0–13,0g/l
Norma (šešios frakcijos)
Albuminai       48–61% 40,0–55,0 g/l
α₁-Globulinai    2,5–5% 1,5–2,5g/l
α₂-Globulinai    8–11% 4,3–7,5g/l
β₁-Globulinai    3,1–8,5% 1,8–4,7g/l
β₂-Globulinai    2,5–5,5% 1,5–2,6g/l
γ-Globulinai    16–25% 6,0–13,0g/l
Albuminų/globulinų santykis
1,5–2,5

Sinonimai: proteinograma, elektroforezė, baltymų elektroforezė.
Serumas
Dangtelis raudonas

Baltymų frakcijų tyrimas atliekamas elektroforezės būdu. Tyrimų rezultatai vaikams šiek tiek skiriasi. Dauguma dabar naudojamų prietaisų išskiria 5 baltymų frakcijas. Didesnės skiriamosios gebos geliai gali atlikti šešių dalių išskirstymą (šešių dalių elektroforegramoje globulinai išsiskiria į 5 frakcijas). Frakcijų skaičius gali priklausyti ir nuo to ar naudojamas šviežias serumas. Specifiniai baltymai, kurie juda kartu su tam tikromis frakcijomis, yra šie:
α₁-globulinai: α₁-antitripsinas, pro- trombinas, α₁-seromukoidai, orozomukoidas, α₁-rūgštus glikoproteinas, α₁-lipoproteinas;
α₂-globulinai: α₂-makroglobulinai, pre-β-lipoproteinas, haptoglobinas, cerulioplazminas;
β-globulinai: transferinas, β-lipoproteinas, C-reaktyvus baltymas, C₃ ir C₄ komplemento komponentai, β₂-mikroglobulinai;
γ-globulinai: imunoglobulinai IgA, IgG, IgM, IgD ir IgE.
Nustatant proteinogramą gali būti aptinkama įvairių pikų netipinėje vietoje. Pats dažniausias – tai vadinamasis M-gradientas. Jis dažniausiai rodo, kad organizme sintezuojamas patologinis
paraproteinas. Jeigu šis pikas atsiranda tarp β₂– ir γ-globulinų frakcijų, tuomet būtina įsitikinti, kad tai ne fibrinogeno artefaktinis pikas. Fibrinogeno gali būti, jeigu tiriama ne serumas, o plazma. Taip pat jo pasitaiko, jeigu serumas ne iki galo sukrešėjo arba ligonis gydomas antikoaguliantais. Kitas būdingas požymis – tai β- ir γ-globulinų frakcijų susiliejimas, tiltelio efektas („β/γ-bridging“). Jis pasitaiko esant kepenų cirozei. Jį daug lengviau identifikuoti analizuojant proteinogramos grafinį vaizdą (densitogramą), nei įvertinant procentines atskirų frakcijų rūšis. Papildomai densitogramoje galima matyti įgimtus atipinius frakcijų pokyčius – analbuminemiją, bisalbuminemiją, patologinę globulinemiją ir t.t.
Toliau pateikiama informacija remiantis frakcijų kitimais penkių dalių proteinogramoje. Daugiau duomenų pateikiama „Proteinograma“.

Albuminų padidėjimas
• Dehidratacija (kartu padidėja hematokritas).
• Kepenų patologija;
• Žarnyno ligos, malabsorbcija, viduriavimai;
• Kacheksija;
• Įgimti albuminų genetiniai defektai (analbuminemija, bisalbuminemija).

Albuminų sumažėjimas
• Nefrozinis sindromas, kita inkstų patologija;

α₁-globulinų padidėjimas                           
• Uždegimai;                                  
• Navikai;                                                
• Nekroziniai procesai;                    
• Parazitinės ligos.          

α₁-globulinų sumažėjimas (arba plokščias α₁-globulinų pikas)
• α₁-antitripsino trūkumas organizme (įgimtas genetinis defektas, kuris sąlygoja emfizemos ir cirozės vystymąsi), α₁-antitripsino koncentraciją serume galima išmatuoti tiesiogiai;
• Baltymo netekimas;
• Naujagimių respiratorinis nepakankamumas.                                                                   

α₂-globulinų padidėjimas                       
• Uždegimai (frakcijos sudėtyje yra baltymų– uždegimo mediatorių);                                                            
• Navikai, ypač inkstų vėžys, plaučių vėžys;  
• Nefrozinis sindromas, arterijitas, reumatas;                    
• Nėštumas;
• Diabetas;
• Nekroziniai procesai, parazitinės ligos;
• Kartais vaikams be jokių patologijos požymių (dėl  didesnės α₂-makroglobulinų koncentracijos).

α₂-globulinų sumažėjimas
• Hemolizė (dėl to, kad hemolizės metu ryškiai sumažėja haptoglobino koncentracija);
• Kepenų patologija, ūmus hepatotoksinis poveikis;
• Kraujo perpylimai, chirurginė trauma.

β-globulinų padidėjimas                                                       
• Geležies deficito anemija;  
• Gydymas estrogenais;
• Hiperlipoproteinemija;
• Nėštumas. 

β-globulinų sumažėjimas
• Uždegimas;
• Lėtinės infekcijos;
• Piktybiniai navikai;
• Lėtinės kepenų ligos;
• Nefrozinis sindromas;
• Enteropatija ir baltymų netekimas.

γ-globulinų padidėjimas   
• Mielominė liga ir kitos paraproteinemijos. Esant neaiškiems simptomams randama, kad piktybinės ligos paprastai pasižymi γ-globulinų frakcijos laipsnišku didėjimu, M-gradiento radimu ir kitais požymiais. Svarbu įvertinti ir tai, kaip γ-globulinų frakcija laikui bėgant kinta (laipsniškas didėjimas ar stabili koncentracija);
• Gerybinės monokloninės gamapatijos;                                           
• Amiloidozė;                                                                        
• Piktybinės limfomos;                                                       
• Ūmūs uždegiminiai procesai;                                            
• Kepenų cirozė, lėtinis hepatitas (kartais platus „hepatinis“ M-pikas, galintis susilieti su β-globulinais, („β/γ-bridging“, tiltelio efektas);                                                      
• Bronchinė astma;                                                                 
• Tuberkuliozė;
• Sarkoidozė.

γ-globulinų sumažėjimas
• Nefrozinis sindromas;
• B-limfocitų proliferacinės ligos, limfoleukemija, limfosarkoma, limfogranulomatozė;
• Mielominė liga (šlapime Bence-Jones baltymas, lengvosios grandinės);
• Gydymas imunosupresantais, steroidais, citostatikais;
• Respiratorinės plaučių ligos;
• Egzema;
• Išplitusi pūlinga infekcija;
• Įgimtos hipogamaglobulinemijos;
• Įgimtos hipogamaglobulinemijos;
• AIDS terminalinė stadija;
• Spindulinė liga.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis