Potrauminio streso sutrikimas

Anatomija

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) tiesiogiai nesusijęs su specifinėmis anatomijos struktūromis, tačiau jo poveikis yra akivaizdus nervų sistemai ir psichikai. Ši liga dažniausiai paveikia smegenis, ypač tas sritis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, atmintį ir streso reakcijas. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su PTSS, yra amygdala, hipokampas ir priekinė žievė. Amygdala vaidina svarbų vaidmenį apdorojant emocijas ir baimę, tuo tarpu hipokampas dalyvauja atminties formavime ir emocijų konteksto supratime. Priekinė žievė, atsakinga už aukštesnio lygio kognityvinius procesus, gali būti paveikta, sumažinant gebėjimą kontroliuoti emocines reakcijas.

Ligos aprašymas

Potrauminio streso sutrikimas yra psichinė sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti po to, kai žmogus patiria arba stebi traumą. Tai gali būti fizinė trauma, tokia kaip avarija ar smurtas, arba psichologinė trauma, pavyzdžiui, karo veiksmai ar seksualinė prievarta. PTSS simptomai gali pasireikšti laikui bėgant po traumos, ir jie gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendrai gerovei. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikius psichologinius, socialinius ir fizinius sutrikimus, reikalaujančius išsamaus gydymo ir paramos.

Ligos priežastis

PTSS priežastys yra įvairios ir gali apimti tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Pagrindinės priežastys yra šios: trauma, patirta asmeniškai ar stebint kitus; genetinis polinkis, kuris gali padidinti jautrumą stresui; ir ankstesnės psichinės sveikatos problemos, kurios gali padidinti riziką. Be to, aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė parama ar gyvenimo sąlygos, taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Traumos pobūdis: sunkios ir smurtinės traumos didina PTSS riziką.
• Asmeninės savybės: asmenys, turintys didesnį nerimo ar depresijos lygį, yra labiau linkę susirgti PTSS.
• Socialinė parama: silpna socialinė parama po traumos gali padidinti riziką.
• Ankstesnės traumos: asmenys, kurie anksčiau patyrė traumas, yra labiau linkę į PTSS.

Simptomai

• PTSS simptomai gali būti įvairūs ir apima: nuolatinius prisiminimus apie traumą, košmarus, emocinį nutolimą, susidomėjimo praradimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, ir padidėjusį dirglumą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, laikinų nerimo epizodų, iki sunkių, tokių kaip panikos priepuoliai ar savižudybės mintys.

Diagnostika

PTSS diagnozė dažnai atliekama remiantis klinikiniu vertinimu, kurio metu psichikos sveikatos specialistas analizuoja paciento istoriją ir simptomus. Naudojami įvairūs standartizuoti klausimynai ir vertinimo instrumentai, tokie kaip PTSD Checklist (PCL) arba Clinician-Administered PTSD Scale (CAPS). Gali būti atlikti ir kiti psichologiniai testai, siekiant išsiaiškinti, kaip trauma paveikė paciento emocinę ir psichinę būklę.

Gydymas

PTSS gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra viena iš efektyviausių gydymo formų. Gali būti naudojami ir vaistai, tokie kaip antidepresantai, kurie padeda reguliuoti nuotaiką ir sumažinti simptomus. Be to, alternatyvios terapijos, tokios kaip meditacija, joga ir kūno terapija, taip pat gali būti naudingos. Naujovės gydymo srityje, tokios kaip EMDR (akių judesiais pagrįsta desensibilizacija ir perdirbimas), taip pat rodo gerus rezultatus gydant PTSS.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas