Šlapimo rūgštis

Norma
Moterys 143–311µmol/l
Vyrai 202–372µmol/l
Vaikai
1–4 savaičių 195–362µmol/l
2–12 mėnesių 180–340µmol/l
kiti vaikai 205–420µmol/l

Serumas
Dangtelis raudonas

Šlapimo rūgšties rodiklis naudojamas podagrai ir hiperurikemijai diagnozuoti ir stebėti gydymo eigą. Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje nebūtinai rodo esant podagrą. Tik apie 10–15% hiperurikemijos atvejų tiesiogiai susiję su podagra. Labai aukštos bilirubino koncentracijos gali trukdyti teisingai nustatyti šlapimo rūgšties koncentraciją. Jos koncentracija kraujyje priklauso nuo purininių nukleotidų apykaitos. Šlapimo rūgšties koncentracijos didėjimas kraujyje daugiausia susijęs su baltymų pertekliumi (podagra) arba audinių griuvimu (leukemija, priešnavikinis gydymas, audinių nekrozė). Dažniausia hiperurikemijos priežastis – inkstų pažeidimai. Šlapimo rūgšties perteklius kraujyje pats neretai būna inkstų pažeidimo priežastimi. Tokių patologijų, kai hiperurikemija sukelia inkstų pažeidimą, yra trys: 1) ūmi šlapimo rūgšties nefropatija; 2) inkstų akmenligė; 3) lėtinė uratinė nefropatija.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis