Dieta, sergant Cukriniu diabetu

Cukrinis diabetas yra angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos ciklų sutrikimas, pasireiškiantis svarbiausiu simptomu – lėtine hiperglikemija dėl insulino sekrecijos ir sutrikusio metabolizmo.

Cukrinio diabeto (CD) tipai:
• 1 tipo cukrinis diabetas, dar vadinamas nuo insulino sekrecijos priklausomu cukriniu diabetu. Jis gydomas insulinu, taip pat skiriant dietinį maitinimą.
• 2 tipo cukrinis diabetas, dar vadinamas nuo insulino gamybos nepriklausomu cukriniu diabetu. Šio tipo CD yra tiesiogiai susijęs su antsvorio problemomis. Dėl nutukimo formuojasi intraląstelinis rezistentiškumas insulinui. 2 tipo CD patogenezei taip pat svarbi insulino sekrecija, todėl vadinti nuo insulino gamybos nepriklausomu CD nėra visiškai teisinga.

Gydymas
– hiperglikemijos sumažinimas;
– didelį glikemijos indeksą turinčių maisto produktų ribojimas;
– fizinio aktyvumo planavimas;
– gliukozės kiekį mažinantys vaistai;
– insulino injekcijos.
• Gestacinis diabetas pirmą kartą diagnozuojamas nėštumo laikotarpiu nustatant hiperglikemiją. Dažniausiai koreguojama mityba, kartais gydoma ir insulinu.

Mitybos koregavimas sergant cukriniu diabetu
• Rinktis subalansuotą sveiką maistą.
• Išlaikyti optimalią medžiagų apykaitos pusiausvyrą:
– užtikrinti gerą glikemijos kontrolę sumažinant CD lydinčių ligų riziką;
– atsikratyti antsvorio, sumažinti dislipidemijos, hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Optimizuoti laboratorinius duomenis diabetinės nefropatijos, celiakijos, cistinės fibrozės ir kitų susirgimų atvejais.
Mitybos rekomendacijos turėtų būti pateikiamos per visą apimantį sveikatos priežiūros modelį, įskaitant farmakologinį, fizinio aktyvumo, kognityvines ir rūkymo programas. Pacientams, sergantiems CD, nereikia laikytis specialios dietos. Rekomenduojama vadovautis sveikos subalansuotos mitybos rekomendacijomis.

Mitybos rekomendacijos sergant cukriniu diabetu
1. Reguliariai valgyti maistą, turintį krakmolingų angliavandenių, pvz., juodos duonos, baltos antros rūšies miltų duonos, bulvių, ryžių, makaronų. Rinktis stambaus malimo grūdų produktus, pvz., nesijotų miltų duoną, avižų ir kitų neskaldytų grūdų košes.
2. Sumažinti riebalų, ypač gyvūninių, vartojimą. Valgyti mažiau sviesto, margarino, sūrio, riebios mėsos. Rinktis neriebius pieno produktus, nugriebtą pieną bei mažo riebumo jogurtą. Maistą kepti ant grotelių, gaminti garuose ar orkaitėje. Vartoti aliejų, turintį mononesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat alyvuogių, rapsų aliejų: pilti 2–3 valg. šaukštus į salotas, gatavus patiekalus.
3. Per dieną suvalgyti mažiausiai 5 vaisių ir daržovių porcijas.
4. Riboti cukraus ir saldžių maisto produktų vartojimą.
5. Mažiau vartoti druskos. Vietoj jos rinktis žoleles ir prieskonius.
6. Saikingai gerti alkoholio; moterims – iki 2 SAV / d., vyrams – iki 3 SAV / d. Negerti alkoholio esant tuščiam skrandžiui, kadangi tai gali sukelti hipoglikemiją.
7. Mažinti antsvorį, po 0,5–1,0 kg / savaitę. Vengti staigaus svorio metimo.

Rekomenduojami maistinių medžiagų paros kiekiai:
• Baltymų: ≤ 1 g / kg / IKM (KMI 22). Turėtų sudaryti 12–20 proc. dienos energijos poreikio (mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės kultūros); baltyminių produktų – 2–3 porcijos / d., pieno produktų – 2–3 porcijos / d.
• Riebalų: < 30 proc. dienos davinio energinės vertės, sočiųjų riebalų rūgščių bei transizomerinių rūgščių < 10 proc. dienos davinio energinės vertės. Gaminant margarinus, juose atsiranda transizomerų riebalų rūgščių. Jų erdvinė struktūra skiriasi nuo rūgščių, esančių natūraliuose produktuose, kurioms būdinga ciskonfigūracija. Cismononesočiųjų riebalų rūgštys turi sudaryti 10–20 proc. viso energijos suvartojimo, t. y. alyvų, rapsų aliejai ir kt. Polinesočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. dienos davinio energinės vertės (omega 6 polinesočiosios riebalų rūgštys – 5–8 proc., omega 3 riebalų rūgštys – 1–2 proc.). Todėl rekomenduojama valgyti žuvies, ypač riebios, 1–2 k. / savaitę.
• Angliavandenių: 50–60 proc. dienos davinio energinės vertės. Tirpios vandenyje maistinės skaidulos turi teigiamą poveikį lipidų apykaitai bei mažinant gliukozės kiekį kraujyje. Netirpios maistinės skaidulos taip pat naudingos sveikatai. Krakmolo turinčių produktų suvalgyti 6–11 porcijų /d., vaisių – 2–4 porcijas / d., pieno produktų – 2–3 porcijas / d., daržovių – 3–5 porcijas / d. (salotų, agurkų, pomidorų, ridikėlių, kopūstų, porų, špinatų).
• Vartoti maisto produktus, kuriuose natūraliai gausu vitaminų ir antioksidantų.
• Druskos suvartoti ≤ 6 g / d.
Valgyti dažnai ir po nedaug. Dienos maisto kiekį padalyti į tris pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus ir vakarienę), taip pat 2–3 kartus užkandžiauti.
Rinktis įvairų maistą, tačiau dienos racione išlaikyti angliavandenių, baltymų ir riebalų santykį.
Tolygiai paskirstyti daug angliavandenių turintį maistą dienos racione, nes jie įsisavinami gliukozės pavidalu.

Glikeminis indeksas
Glikeminis indeksas (GI) parodo kokiu greičiu, kiek ir kuriam laikui pakyla gliukozės kiekis kraujyje suvalgius tam tikrą maisto produktą. Jis išreiškiamas sąlyginiais vienetais, lyginant su gliukoze arba balta duona. Gliukozės glikeminis indeksas yra 100. Produktai su aukštu GI turi didelę reikšmę diabeto prognozei. Produktų GI skiriasi priklausomai nuo maisto produkto perdirbimo arba maisto ruošimo būdo, sunokimo laipsnio, vartojimo.
Produktai su mažu GI: avižos ir jų produktai, ankštiniai, makaronai, neprinokę vaisiai, pienas, paprastas jogurtas.
Produktai su vidutiniu GI: ryžiai, grūdų patiekalai, ruginė duona, bulvės, javainiai.
Produktai su aukštu GI: balta duona, kviečių ir kukurūzų dribsniai, pavasarinės bulvės, bulvių košė, vaisių sultys, medus.

Maistas ir insulinas
Hipoglikemija gali būti kontroliuojama leidžiant insuliną bei vartojant adekvatų angliavandenių kiekį. Geriausia, kai insulinas paskiriamas atsižvelgiant į kiekvieno paciento gyvenimo būdą, valgymo įpročius, o ne atvirkščiai – paciento gyvensena derinama prie insulino dozės.
Trumpo, vidutinio ir ilgo veikimo insulino spektras leidžia lanksčiau derinti insulino vartojimo režimą ir mitybą. Tačiau asmenims, kurių gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai nuolat kinta, geriau maitintis reguliariai, nors ir ne pagal nustatytas valandas. Greitai veikiantis analoginis insulinas pradeda veikti po 5–15 minučių, todėl tuo metu būtina valgyti angliavandenius. Visi pacientai, kurie gydosi insulinu, ypač tie, kurie vartoja analoginį insuliną, turi žinoti apie hipoglikemijos išsivystymo tikimybę. Kadangi insulinas yra anabolikas, jo dozė didinama glikemijai kontroliuoti. Dėl to suvartojamas pernelyg didelis maisto kiekis. Tai gali sukelti svorio padidėjimą ir apsunkinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę. Svarbu, kad mitybos patarimai pacientams, vartojantiems insuliną, suteiktų išsamios informacijos ne vien tik apie trumpalaikį maisto poveikį esant glikemijai, bet ir dietos, padedančios išlaikyti optimalų gliukozės kiekį kraujyje, reikšmę.

Svorio reguliavimo ir glikemijos stebėsena
Daugiau nei 80 proc. žmonių, kuriems diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas, turi antsvorį. Svorį reikia reguliuoti sergant ir 1, ir 2 tipo diabetu, nes tai padeda sumažinti atsparumą insulinui, kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir apsaugoti nuo ilgalaikių komplikacijų rizikos. Nors užkirsti kelią svorio padidėjimui ir / arba sumažinti perteklinį kūno svorį nėra lengva, jis yra svarbus diabeto eigai. Mitybos reguliavimas yra kertinis akmuo. Veiksmingas diabeto gydymas – tinkama mityba, fizinės veikla, vaistai ir žalingų įpročių atsisakymas.

Gliukozės kiekio kraujyje kontrolės stebėsena
Glikozilinto hemoglobino (HbA1c) kiekis turi būti tiriamas ne rečiau kaip kartą per metus. Jo žymuo turėtų būti ≤ 7 proc., nes daugumai pacientų, sergančių 1 tipo ir 2 tipo cukriniu diabetu, sumažėja komplikacijų rizika.

Gestacinis diabetas
Dauguma atvejų pakanka sureguliuoti mitybą, tačiau kai kurioms moterims taip pat leidžiamas insulinas.
Rekomendacijos nėščiosioms
• Tinkamai maitintis, kad organizmas būtų aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis nėštumo laikotarpiu. Reguliariai valgyti, daug vartoti lėtai absorbuojamų angliavandenių.
• Kontroliuoti suvartojamas kalorijas, kad kūno svoris išliktų optimalus. Minimalus svorio padidėjimas rekomenduojamas moterims, kurioms nustatytas gestacinis diabetas.
• Svorio prieaugio ribojimas nėštumo laikotarpiu yra vertinamas prieštaringai.
Moterų, sergančių gestaciniu diabetu, apkūnumo mažinimas siejamas su sumažėjusia hipertenzijos rizika, cezario pjūvio tikimybe ir didelio svorio kūdikių augimu, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo ar mažo svorio kūdikių vystymosi rizikos.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė