GOT (Aspartataminotransferazė)

Norma
Moterys 5–35U/l
Vyrai    10–40 U/l
Vaikai
iki 1 metų 15–82 U/l
1–6 metų 5–36U/l

Sinonimai: asparagininė aminotransferazė, AST, ASAT, SGOT, serumo gliutamatoksaloacetattransaminazė, L–Aspartat:2–oksigliutarataminotransferazė.
Serumas, plazma heparinas
Dangtelis raudonas arba žalias

Padidėjęs GOT (aspartataminotransferazės) fermento aktyvumas dažniausiai vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. GOT (AST, aspartataminotransferazė) – viena iš dviejų klinkikoje naudojamų transaminazių. Šis fermentas nepasižymi organų specifiškumu. GOT (AST) aktyvumas audiniuose maždaug 10000 kartų didesnis nei serume. Jo didžiausia koncentracija randama miokarde, po jo eina kiti organai ir audiniai: skeletiniai raumenys, kepenys, inkstai. Yra keletas izofermentinių GOT (AST) formų. Be citoplazminės (anodinės) GOT (AST) formos, sunkesnių pažeidimų metu serume atsiranda ir mitochondrinė (katodinė) GOT (AST). Tačiau paprastai nustatoma abiejų izofermentų aktyvumo suma. GOT (AST) padidėja tik esant ląstelių nekrozei, todėl šis fermentas yra mažiau dinamiškas nei GPT (ALT). Lėtesnis GOT (AST) reagavimas į pažeidimą susijęs su tuo, kad šis fermentas, skirtingai nei GPT (ALT), didele dalimi lokalizuojasi gilesnėse ląstelių struktūrose – mitochondrijose. GOT (AST) eliminuojamas iš organizmo per inkstus 2–3 dienų laikotarpiu. Ūmaus hepatito metu GOT (AST) aktyvumas padidėja inkubacinio periodo pabaigoje (6–7 dienos iki atsirandant geltai). Fermentinio aktyvumo maksimumas pasiekiamas ligoniui pageltus. GOT (AST) aktyvumas grįžta į normalų lygmenį 5–6 ligos savaitę. Skersaruožių raumenų pažeidimui būdinga tai, kad GOT (AST) aktyvumas išsilaiko padidėjęs gana ilgai. Ilgainiui fermento sintezė išsenka, jo aktyvumas serume sumažėja. Šis sumažėjimas paprastai sutampa su ligonio judrumo sumažėjimu. Po traumų, chirurginių intervencijų, gilių nudegimų GOT (AST) aktyvumas taip pat didėja. GOT padidėja daugelio kepenų patologijų metu. Tačiau mechaninės geltos atveju bilirubino koncentracija ir GGT rodiklis yra jautresni parametrai. Tiriant miokardo pakenkimą, pastaruoju metu naudojami specifiškesni rodikliai (troponinas, kreatinfosfokinazės MB izofermentas (KK-MB)). Ankstyviausias rodiklis, atsiradęs kraujyje po MI priepuolio pradžios – mioglobinas. Tačiau tradiciškai GOT išlieka taip pat svarbus, nors ne itin jautrus ar specifiškas miokardo infarkto rodiklis. GOT aktyvumo padidėjimai vis dėlto dažniausiai būna susiję su kepenų patologija, nors gali būti randami ir raumeninio audinio griuvimo, navikų nekrozės, gangrenos, šoko, hipoksijos metu. Esant ūmiam kepenų funkcijos nepakankamumui, padidėja GOT ir GPT, sumažėja gliukozės koncentracija ir atsiranda respiratorinė alkalozė. Kepenų ligų atvejais GOT ir GPT rodikliai didėja nebūtinai kartu ir nebūtinai vienodu mastu. Santykis tarp šių rodiklių (de Ritis santykis) yra svarbus papildomas diagnostinis rodiklis. Daugiau informacijos žr. „GPT (Alaninaminotransferazė)“, taip pat „Kepenų laboratoriniai rodikliai”.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis