Kraujas (ERY) šlapimo analizatoriumi

Laboratorinis tyrimas

Susijusios ligos

Norma
Suaugusieji
automatinis tyrimas nerandama
mikroskopinis tyrimas iki 5 ery r. lauke
Vaikai
automatinis tyrimas nerandama
mikroskopinis tyrimas iki 2 ery/r. lauke

Sinonimai: eritrocitai šlapime pusiau kiekybiniu juosteliniu metodu, eritrociturijos testas, hematurijos testas, hematurijos/mioglobinurijos/hemoglobinurijos testas.
Šlapimas
Šlapimo indas

Radus hematuriją automatiniu analizatoriumi, kartais reikalaujama ją patvirtinti mikroskopu. Tačiau net ir nepatvirtinus hematurijos mikroskopu ji dažniausiai iš tikrųjų yra, jeigu ją randa šlapimo automatas. Taip yra todėl, kad eritrocitai gali suirti (tai įvyksta labai dažnai). Eritrocitams suirus laboratorijos gydytojas jų nemato tirdamas šlapimą mikroskopu. Hematuriją šlapimo analizatorius registruoja pagal hemoglobino chemines reakcijas, todėl net ir suirę eritrocitai registruojami. Dažniausiai, mikroskopijai nepatvirtinus eritrociturijos, jie yra suirę. Tačiau papildomai galimi dar du atvejai, kai prietaisas rodo ERY padidėjimą, o mikroskopu eritrocitų nerandama: 1) hemoglobinurija; 2) mioglobinurija. Šlapimo analizatorius yra jautresnis eritrociturijos tyrimams nei mikroskopija. Todėl visai pateisinama, kai eritrocitų skaičiaus (taip pat ir leukocitų skaičiaus) šlapimą mikroskopuojantis laboratorijos gydytojas nenurodo. Šlapimo analizatoriaus tyrimas yra pranašesnis ne vien todėl, kad yra jautresnis, bet ir todėl, kad jis gali aptikti visas tris priežasčių grupes: eritrocituriją (kuri kartais pasireiškia kaip hemoglobinurija dėl greito eritrocitų irimo), tikrąją hemoglobinuriją, mioglobinuriją. Eritrocitų irimą šlapime skatina tai, kad šlapimas yra svetima kraujo ląstelėms terpė. Šlapimo pH ir osmosinis slėgis gali labai skirtis nuo kraujo plazmos pH ir osmosinio slėgio. Paprastai užtenka keleto minučių, kad eritrocitai suirtų distiliuotame vandenyje. Šlapimas dažnai yra dar agresyvesnė terpė nei distiliuotas vanduo. Senesnės kartos šlapimo analizatoriai, rodantys askorbo rūgšties koncentraciją, iškraipo eritrociturijos tyrimo rezultatus. Jeigu analizatorius parodė, kad šlapime yra vitamino C (askorbo rūgšties), tuomet eritrociturijos tyrimas nepatikimas. Jeigu nustatoma mažiausia hematurijos reikšmė (5–10 ery/µl), šlapimo tyrimą reikia kartoti, ir jeigu šis požymis išlieka, reikia atidžiai ištirti tokio pokyčio priežastį. Makrohematurija (šlapimas raudonos spalvos) paprastai matoma jau esant 2500 ery/µl. Tačiau analizatoriuje ir dešimt kartų mažesnė eritrocitų koncentracija šlapime (250 ery/µl) yra maksimumas, kurį jis gali surasti. Ši reikšmė (250 ery/µl) yra ryškios hematurijos (eritrociturijos) požymis. Prietaisas paprasčiausiai neberodo didesnių verčių. Pasitaiko tokių atvejų, kai yra makrohematurija, analizatorius rodo 250 ery/µl, o mikroskopuojant šlapimą eritrocitų surasti nepavyksta.

Pagrindinės hematurijos priežastys yra inkstų ir šlapimo takų patologija. Inkstų ir šlapimo takų akmenlige serga maždaug 1–3% gyventojų. Itin dažnai pasitaiko oksalatiniai, fosfatiniai ir šlapimo rūgšties akmenys. Daugeliui šių ligonių kartu būna ir šlapimo rūgšties koncentracijos padidėjimas serume (hiperurikemija). Vyrams ši patologija pasitaiko dažniau nei moterims.

Ligos.lt

Kolikos pobūdžio skausmai dažnai lydi inkstų akmenligę, nors pradinėje ligos stadijoje jokių akivaizdžių simptomų dar nenustatoma. Hematurija dažnai būna pirmas akmenligės simptomas.

Navikai taip pat dažnai pasireiškia hematurija. Nepaaiškinama hematurija gali būti susijusi su onkologiniu procesu urogenitalinėje sistemoje, kadangi navikai pradinėse ligos stadijose progresuoja be skausmo ar kitų ryškių ligos požymių.

Apie 90% ligonių, sergančių glomerulonefritu, hematurija yra anksčiausiai pasireiškiantis laboratorinis rodiklis. Ligos pradžioje kartu gali būti proteinurija ir padidėjęs kraujospūdis. Daugelis glomerulonefrito atvejų tiesiogiai arba netiesiogiai gali būti siejami su ankstesnės infekcijos epizodais. Svarbūs predisponuojantys glomerulonefrito veiksniai yra šie: lėtinis tonzilitas, peršalimai, pneumonijos, virusinės kvėpavimo takų infekcijos, skarlatina, difterija, tymai, infekcinis parotitas, sinusitas, otitas, vaikų odos infekcijos, dantų ėduonis, lėtinis apendicitas, endokarditai, poliarterijitai. Dėl šių procesų atsirandanti hematurija turėtų būti tiriama ieškant galimo glomerulonefrito.

Sunkesnė ar lengvesnė pielonefrito forma pasireiškia 5-8% gyventojų. Dažniausiai serga moterys ir senyvo amžiaus vyrai. Hematurija nustatoma maždaug trečdaliui šių ligonių.

Hematurija ypač būdinga hemoraginėms diatezėms (gydymas antikoaguliantais, hemofilija, koaguliopatija, trombocitopenija).

Kitos ligos, kuriomis sergant gali būti nustatoma hematurija: šlapimo takų infekcijos (cistitai, urogenitalinė tuberkuliozė), toksinis ir hipoksinis glomerulo pažeidimai ir jo degeneracija, papiliarinė nekrozė, inkstų ir šlapimo takų trauma ir kt.

Hemoglobinurija neretai būna susijusi su plazmoje vykstančiais eritrocitų irimo procesais (hemolize). Jeigu plazmoje esantis baltymas nesuspėja surišti atsipalaidavusio hemoglobino, tuomet jis, išsifiltravęs inkstuose, negali būti reabsorbuojamas atgal į kraują. Plazmos slenkstis, kai hemoglobinas, išėjęs iš eritrocitų į plazmą, pradeda patekti į šlapimą, yra 60µmol/l. Mioglo-binuriją paprastai sukelia raumeninio audinio pažeidimas. Plazmos slenkstis, kai mioglobinas, išėjęs iš pažeisto raumeninio audinio į plazmą, pradeda patekti į šlapimą, yra 12µmol/l. Esant fiziniam krūviui, dalis analizatoriumi nustatomo ERY padidėjimo būna susijusi su mioglobinu-rija, kita dalis – su hemoglobinurija.

Hematurija (eritrociturija), ERY
• Inkstų ligos (glomerulonefritas, pielonefritas, Goodpasture sindromas, lupus nefritas, Wegener granulomatozė, akmenligė, navikas, policistozė, nekrotizuojantis papilitas, inkstų trauma);
• Kraujo ligos (trombocitopenija, trombotinė trombocitopeninė purpura, infekcinis endokarditas, leukemija, hemofilija);
• Šlapimo pūslės ligos (cistitas, vėžys, papiloma);
• Prostatos ligos (prostatitas, adenoma, vėžys);
• Šlaplės ligos (uretritai, navikai);
• Inkstų ir šlapimo takų trauma;
• Kraujo sąstovis inkstuose (dešiniosios širdies nepakankamumas);
• Šlapimo rūgšties skyrimasis per inkstus (hiperurikemija, podagra);
• Padidėjęs kraujospūdis su inkstų kraujotakos pažeidimu;
• Diabetas;
• Vilkligė;
• Medikamentai (kumarino dariniai, heparinas, salicilatai, daugelis kitų).
Hemoglobinurija, ERY
• Hemolizė (autoimuninė, medikamentinė, sukelta cheminių medžiagų, parazitų ir t.t.);
• Didelis fizinis krūvis, maršo hemoglobinurija;
• Transfuzinės reakcijos;
• Nudegimai;
• Apsinuodijimas;
• Paroksizminė naktinė hemoglobinurija.
Mioglobinurija, ERY
• Inkstų nepakankamumas;
• Karščiavimas;
• Metabolinės priežastys (hipokalemija, hipofosfatemija, hipomagnezemija);
• Miokardo infarktas;
• Raumeninio audinio ligos, pažeidimas (raumeninė distrofija, polimiozitai, dermatomiozitai, McArdle liga, traukuliai, didelis fizinis krūvis);
• Raumeninio audinio trauma (chirurginių intervencijų žaizdos, crush sindromas, pragulos, galūnės prispaudimas ilgesnį laiką – miegant, komos būklėje, elektrotrauma ir t.t.);
• Narkomanija (ypač kokainas, amfetaminas, barbitūratai);
• Išemija (įvairių arterijų okliuzijos);
• Apsinuodijimas (alkoholis, anglies monoksidas, barbitūratai, neuroleptikai).