ENG (eritrocitų nusėdimo greitis)
Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) norma priklauso nuo pasirinkto metodo. Matuojant Westergren metodu, nusėdimo greitis visuomet didesnis nei matuojant Pančenkovo metodu. Westergren metodu ENG reikšmės daug jautriau reaguoja į patologinį procesą. Westergren metodas yra tikslesnis. Tiriant kraują šiuo metodu, įmanomi ENG rodikliai, viršijantys 100mm/val. Pančenkovo metodo pats kapiliaro ilgis yra toks, kad 100mm/val. rezultatas neįmanomas. Kartais rekomenduojamos „perskaičiavimo“ iš vieno į kitą ENG metodą taisyklės. Tačiau šitos taisyklės vienam konkrečiam ligoniui gali būti klaidinančios. Dažnai ENG patologija randama tik Westergren metodu. Pančenkovo metodas jos nerodo. Kartais pasitaiko, kad tam tikru metu abu metodai rodo patologinius ENG pokyčius, o rekonvalescencijos periodu tik Westergren metodas rodys dar nepasibaigusį uždegimą. Todėl pradėjus matuoti vienu būdu būtina jį taikyti ir toliau. Visais atvejais, kai matuojamas ENG, galima nustatyti C-reaktyvų baltymą. Aiškūs kiekybinio CRB pranašumai yra šie: 1) ligos metu CRB padidėja greičiau negu ENG; 2) ENG gali padidėti ir nesant uždegimo (pvz., nėštumas, anemija, eritrocitų formos pokyčiai); 3) CRB leidžia diferencijuoti bakterinę ir virusinę infekciją; 4) CRB iš karto grįžta į normą sveikstant, ENG gali būti padidėjęs keletą savaičių po klinikinių, laboratorinių požymių normalizavimosi; 5) CRB visai nepriklauso nuo hemoglobino rūšies ar eritrocitų dydžio bei formos pokyčių tyrimo metu. ENG nustatymas stebint limfogranuliozės eigą remisijos periodu turi nedidelių pranašumų prieš CRB.
Klinikinių ENG interpretacijų klaidos
1. Manoma, kad sumažėjus hemoglobinui dar yra ir uždegiminis procesas, nes ENG padidėjęs. Paskiriami antibiotikai ar kitos priemonės nuo uždegimo. Tačiau pats hemoglobino sumažėjimas labai ryškiai padidina ENG. Dalis autorių nustatant ENG net rekomenduoja taikyti anemijos korekcijos koeficientą.
2. Manoma, kad laboratorija klysta, kai jau išnykus klinikiniams ligos požymiams ENG vis dar yra padidėjęs. Tačiau nustatyta, kad ENG gali būti padidėjęs keletą savaičių po uždegiminės reakcijos remisijos ir neturi nieko bendra su patologiniu procesu.
3. Atvykusiam į stacionarą ligoniui nustatoma ENG, po to paskiriamas gydymas infuzijomis ar kraujo perpylimai, ir vėl tą pačią dieną siunčiama nustatyti ENG. Svyravimų priežastis – rodiklis ENG labiau negu kiti parametrai priklauso nuo hemoglobino ar hematokrito.
4. Toje pačioje gydymo įstaigoje yra kelios laboratorijos, ir jos ENG nustatyti taiko skirtingus metodus.
5. Sergant plaučių ligomis, ypač rūkant, hemoglobino kiekis gali būti padidėjęs, ir tai visai „užblokuoja“ ENG rodiklio padidėjimą dėl uždegimo ar kitos priežasties. ENG visada mažas, jei hemoglobino kiekis didelis, net ir esant sunkiam uždegimui.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis
Komentarai