Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai

Tai daugiausiai gyvūninės kilmės produktai. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų ir kitų biologiškai svarbių junginių. Svarbiausi yra mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų aminorūgščių. Mėsa yra geležies, kitų mineralų, B grupės vitaminų bei kitų vitaminų šaltinis. Žuvis – dar ir fosforo, jodo, vitaminų šaltinis. Ypač vertingos jūrinės žuvys, nes jose gausu polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, mažinančių aterosklerozės riziką.
Kasdien rekomenduojama suvartoti 2–3 šios grupės produktų porcijas, įskaitant augalinės kilmės baltyminius produktus.
Vieną porciją sudaro: 60–100 g liesos mėsos; 60–100 g paukštienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1 / 2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai riešutų.
Augalinių baltymų šaltinis yra ankštinės kultūros ir riešutai. Juose gausu ląstelienos, ypač daug kalio, kalcio, fosforo, magnio.

Mėsa yra vienas iš pagrindinių maisto produktų, turinčių daug baltymų. Mėsoje taip pat yra riebalų, ekstrakcinių – skoninių ir aromatinių – medžiagų, B grupės vitaminų, mikroelementų K, Na, Fe, Ca, P. Mėsa sudaryta iš raumeninio, riebalinio, jungiamojo audinių. Geriausiai organizmas įsisavina raumeninį audinį. Atvėsinta iki 18°C temperatūros ir subrandinta skerdiena praėjus 6 val. pasižymi geriausiomis maistinėmis savybėmis ir yra lengviausiai virškinama. Kai kurie mėsos subproduktai savo maistine verte prilygsta mėsai. Pagal maistinę vertę vertingiausi yra liežuvis, kepenys. Dešros gaminamos iš mėsos faršo, subproduktų, prieskonių ir kt.

Žuvyse gausu pilnaverčių baltymų, kuriuos organizmas įsisavina daug geriau nei mėsą. Taip pat jose daug mineralų, ypač fosforo, jodo (jūrų žuvyse), vit. A, D, E, K, B, kurie susikaupę kepenyse ir ikruose. Žuvyse mažoka angliavandenių, tačiau jie turi poveikį žuvies spalvai, kvapui ir skoniui. Dėl jose esančių fermentų žuvys greitai genda, tačiau šie fermentai sūdytai mėsai suteikia pikantišką kvapą ir skonį. Maistinė vertė priklauso nuo žuvies rūšies. Žuvys skirstomos į jūrines ir gėlavandenes. Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Taip pat atšaldytos. Žuvys rūkomos medienos degimo produktais karštu ir šaltu būdu. Paprastai rūkomos riebesnės žuvys: karšis, uotas, ešerys. Vytintos žuvys – tai sūdytos ir pamažu natūraliomis sąlygomis džiovintos žuvys. Tinka žiobriai, karšiai, skumbrės, silkės ir kt.

Kiaušiniai. Pagal paukščių rūšis jie skirstomi į vištų, ančių, žąsų, kalakutų. Be baltymų, kiaušiniuose yra riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, A, D ir B grupės vitaminų. Baltymai turi išskirtinių savybių: kaitinant 60–65°C temperatūroje koaguliuoja, o juos plakant susidaro standžios putos. Kiaušinio trynys yra vertingiausia dalis. Jame sukaupti visi kiaušinyje esantys riebalai – lecitinas ir cholesterolis. Geriausiai įsisavinamas minkštai virtas kiaušinis.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė