Galvos trauma

GALVOS SMEGENŲ TRAUMA

Galvos traumos metu smegenis veikia tam tikras kinetinės energijos kiekis, kuri gali sukelti funkcinius arba ir galvos smegenų struktūros pokyčius. Galvos traumos priežastys gali būti įvairios: judančio daikto atsitrenkimas į galvą, judančios galvos atsitrenkimas į stovintį daiktą, staigus galvos judėjimo greičio ar krypties pasikeitimas(pvz., kritimas ant kojų).
Smegenų sukrėtimas. Anatominė struktūra lieka nepakitusi, tačiau smegenų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis įvairios trukmės sąmonės netekimu. Taip atsitinka dėl pasikeitusių sudėtingų tarpląstelinių ryšių. Funkciniai sutrikimai dažniausiai būna laikini ir atsinaujinus tarpląsteliniams ryšiams paprastai atsinaujina ir smegenų veikla bei sąmonė.
Po sukrėtimo trumpai netenkama sąmonės ir jei sukrėtimas lengvas, laikinai pasireiškia tik sumišimas arba amnezija. Tokiu atveju nukentėjusysis dažniausiai būna truputį sutrikęs ir gali apibūdinti sužalojimo aplinkybes. Jis gali skųstis silpnu galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu. Jei sukrėtimas sunkesnis, sąmonės praradimo laikotarpis būna ilgesnis, ilgiau trunka ir amnezija (gali trukti tiek prieš sužalojimą, tiek ir po jo). Amnezijos trukmę reikia užrašyti.
Smegenų sumušimas. Juo laikomas anatominės smegenų struktūros pažeidimas, dėl kurio įplyšta mažosios smegenų kraujagyslės ir atsiranda kraujosruvų. Kartu gali sutrikti sąmonė, išsiplėsti vienos pusės( dažniausiai sužalotos) vyzdys, atsirasti nesužalotos pusės rankos ir kojos silpnumas ar paralyžius.
Jei po smūgio į galvą lieka žaizda ar mėlynė, ypač jei nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės, gali būti smegenų pažeidimas. Nukentėjusysis gali trumpam arba ilgam iš dalies arba visiškai netekti sąmonės. Visais atvejais, jei įtariate galvos smegenų sužalojimą, kvieskite GMP, nes yra smegenų paburkimo ar kraujosruvos spaudimo į galvos smegenis bei smegenų žūties pavojus.

Klasifikacija ir priežastys
1.Smegenų sukrėtimas. Dažniausios priežastys – eismo įvykis, sportas, kritimas. Nukentėjusysis gali prarasti sąmonę arba ji gali trumpai pritemti( paprastai kelioms minutėms), tačiau taip gali atsitikti bet kada iki pasveikimo. Tikslią sukrėtimo diagnozę galima nustatyti tik pacientui visiškai pasveikus.
2.Smegenų sumušimas arba suspaudimas. Tai labai sunki būklė, kurios metu reikai neurochirurginės operacijos. Smegenų suspaudimas atsiranda, jei galvos smegenis spaudžia kraujas, tačiau taip atsitinka ne tik dėl traumos. Priežastis gali būti ir insultas, infekcija, galvos smegenų auglys, t.y. padidėjęs galvos smegenų spaudimas.
3.Galvos minkštųjų audinių ir  kaulų sužalojimai.
Galvos žaizdų pasitaiko itin dažnai. Pagrindiniai simptomai yra skausmas žaizdos srityje ir akimi matomas audinių vientisumo pažeidimas (žaizda, nubrozdinimas). Galvos kaulų lūžiai pavojingi, nes dažnai kartu sužalojamos ir galvos smegenys. Lūžus veido kaulams, atsiranda patinimas, deformacija, čiuopiant pacientui skauda,  jaučiamas gurgždėjimas. Kaukolės lūžius nustatyti sunkiau, nes nėra akivaizdžių simptomų, tačiau jei iš nosies ar ausies teka skaidrios ar kraujingos išskyros, apie akis atsiranda mėlynių(„akinių“simptomas), galime įtarti, kad kaukolės pamatas lūžęs. Kaukolės skliauto lūžiai dažnai būna besimptomiai, tačiau gali būti ir visų galvos smegenų traumai būdingų simptomų. Kaukolės lūžis tiesiogiai neatspindi galvos smegenų sužalojimo sunkumo, jis tik rodo, kad smūgis į galvą buvo labai stiprus.    


Kaip atpažinti?
Kaukolės lūžiai:
o kraujavimas iš nosies, burnos, ausies;
o gelsvo ar kraujingo skysčio tekėjimas iš ausų, nosies, ar galvos žaizdos;
o mėlynės aplink akis.
-Galvos ar veido asimetrija, deformacija.
-Stiprūs galvos skausmai.
-Vietinis galvos audinių patinimas.
-Sunkėjanti sąmonės būklė( net visiškas jos netekimas).
-Vienos akies vyzdžio išsiplėtimas.
-Vienos pusės rankos ir kojos silpnumas ar paralyžius.

Pirmoji pagalba
Tikslai:
1.Užtikrinti gyvybines funkcijas.
2.Jei sąmonė sutrikusi, skubiai kviesti GMP  tel.112.
3.Jei įtariama, kad stuburas sužalotas, apsaugoti nukentėjusįjį nuo tolesnio nugaros smegenų pažeidimo.

Veiksmai
1.Jei nukentėjusysis sąmoningas, nuraminkite jį, suteikite jam patogią kūno padėtį. Jei nesąmoningas, teikite pagalbą taip kaip nukentėjusiajam, kurio sąmonė sutrikusi (žr. aukščiau).
2.Jei įtariate, kad smegenys pažeistos, kvieskite GMP.
3.Vertinkite ir sekite sąmonę, kvėpavimą bei kraujotaką.
4. Jei nukentėjusysis patyrė traumą sportuodamas, neleiskite jam sportuoti, kol neapžiūrės medikai.
5.Jei yra atvira žaizda, kraujavimas, uždėkite spaudžiamąjį tvarstį. Jei kraujuoja iš ausies, nosies, uždenkite steriliu tvarsčiu, tačiau jokiu būdu neužkimškite.
6. Jei sąmonės netekimas buvo trumpalaikis, nepalikite nukentėjusiojo, sekite būklę. Jei sąmonė blogėja, atsiranda pykinimas, vėmimas, kiti simptomai, skubiai kvieskite pagalbą tel. 112.

Pavojai ir pastabos
1.Jei nukentėjusiojo sąmonė sutrikusi, yra kaukolės kaulų lūžių, gali būti, kad stuburas sužalotas. Atverkite kvėpavimo takus  pakeldami apatinį žandikaulį.
2.Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus pakeldami apatinį žandikaulį, įvertinkite kvėpavimą, pasirenkite prireikus atlikti įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus.
3.Neduokite valgyti, gerti ar rūkyti.