Protrombino laikas

Norma    
Suaugusiesiems 77–120%
                        10–13 sek.
Gydant peroraliniais antikoaguliantais INR 2,0–4,5

Sinonimai: PT, SPA (Stago protrombin assay), Quick, Hepatoquick, tromboplastino laikas, Protime, protrombino aktyvumas.
Plazma citratas
Dangtelis mėlynas

Protrombino laikas – vienas iš svarbesnių ir dažnai atliekamų koaguliacijos tyrimų. Protrombino laikas taikomas norint vertinti dvi klinikines situacijas: 1) netiesioginio veikimo antikoaguliantų terapinį efektą; 2) kepenų funkciją (pvz., cirozės eigos prognozei numatyti).

Gydymas heparinu negali būti kontroliuojamas pagal šį rodiklį. Tačiau kraujo protrombino laiko tyrimui negalima imti, jeigu po paskutinės heparino dozės suleidimo ligoniui praėjo mažiau nei 2 valandos (tyrimui paimtame kraujyje negali būti heparino pėdsakų). Sveiki neišnešioti naujagimiai gali turėti padidėjusias PT vertes, tačiau apie 6 gyvenimo mėnesį šis rodiklis pradeda nebesiskirti nuo suaugusiųjų normos. Sveikiems neišnešiotiems naujagimiams nebūda jokio didesnio hemoraginių ar tromboembolinių komplikacijų polinkio, nepaisant to, kad rodiklio vertės gali išeiti už normos ribų.

Protrombino laiko rezultatų pateikimas iki šiol nėra galutinai standartizuotas. Praktikoje naudojama trejopa rezutatų pateikimo forma: 1) sekundėmis; 2) procentais; 3) INR (TNS) reikšme. Protrombino laiko rodikliui ypač daug įtakos daro reagentai. Todėl kiekvienoje gydymo įstaigoje, kur nustatomas protrombino laikas, norma gali skirtis.

Standartizuojant šį tyrimą stengiamasi, kad PT vertės klinicistams būtų pateikiamos INR pavidalu (angl. International Normalized Ratio, liet. TNS – Tarptautinis Normalizuotas Santykis). Tačiau šis reikalavimas kol kas visuotinai priimtas tik taikant gydymą netiesioginio veikimo antikoaguliantais. Gydant stengiamasi pasiekti stabilią PT vertę, kuri laikui bėgant neišeitų už tam tikro pasirinkto intervalo ribų. Gydymo antikoaguliantais kontroliavimas pagal INR vertę yra itin svarbus po širdies vožtuvų protezavimo. Pagal vieną iš rekomendacijų (ACCP – American College of Chest Physicians, 1995), visų būklių atvejais, kai pasitelkus antikoaguliantus reikia atlikti medikamentinę tromboembolijų profilaktiką, INR vertė nuo normos lygio turi būti padidinta iki 2,0–3,0. Po širdies vožtuvų protezavimo INR vertė turi būti padidinama iki 2,5– 3,5. Yra ir kitokių rekomendacijų.

Protrombino laiko (INR) rodiklio nustatymas atliekamas kasdien tol, kol INR reikšmė pasiekia užsibrėžtą gydymo intervalo lygmenį (pvz., numatyta, kad INR bus palaikomas 3,0–3,5 intervale). Vėliau tyrimą rekomenduojama kartoti 1 kartą per savaitę. Jeigu vartojant medikamentus INR reikšmės nebesvyruoja, tyrimą galima atlikti 1 kartą per mėnesį. Pastaruoju metu gaminami miniatiūriniai individualūs prietaisai PT (INR) rodikliui nustatyti namų sąlygomis arba ambulatoriškai. Varfarinas ir kiti į jį panašūs peroraliniai antikoaguliantai didina INR rodiklį. Šis didinimas labai priklauso nuo individo kepenų ir kitų sistemų funkcinio aktyvumo. Be to, varfarino poveikiui gali turėti įtakos kiti medikamentai (žr. lentelę).

Pagrindinė komplikacija gydant varfarinu – kraujavimai. Kraujavimo rizika tiesiogiai susijusi su INR rodiklio padidėjimu. Dabar nerekomenduojama didinti INR daugiau už 4,5. Nors atskirais atvejais literatūroje randama duomenų, kad terapijos metu INR reikšmės siekdavo 7– 10.

Protrombino laiko nustatymas jautrus hematokritui bei plazmos ir antikoagulianto (natrio citrato 3,8%) santykiui kraujo paėmimo mėgintuvėlyje. Jeigu kraujo paėmimo mėgintuvėlis su natrio citratu (mėlynas dangtelis) imant kraują pernelyg anksti nuimamas nuo adatos (ar dėl kitų priežasčių neprisipildo iki galo), tuomet gaunama klaidinga PT reikšmė.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis