Alergenui specifinis IgE

Norma
Sveiki asmenys  „0“ arba „1“ Kiekvienas alergenas įvertinamas pagal skalę nuo 0 iki 4 („0“ rodo, kad IgE nėra, „4“ – kad yra maksimumas)

Sinonimai: alergeninis profilis, RAST® testas, alergijos skryningo testas.
Serumas
Dangtelis raudonas

Testu nustatoma alerginė organizmo sensibilizacija tam tikriems specifiniams antigenams- alergenams (maistui, antibiotikams, naminiams gyvūnams, namų dulkėms, vabzdžiams, insulinui, žiedadulkėms, augalų sėkloms ir t.t.). Alergenui specifiniu IgE galima įvertinti alergizacijos laipsnį (kartais gydymo eigą), jeigu diagnozuojamos tipiškos alerginės patologijos: šienligė, atopinė egzema, respiratorinės alergijos. Viena iš dažniau taikomų modifikacijų – RAST® testas. Juo paprastai galima nustatyti sensibilizaciją naminių gyvūnų epitelio ląstelėms, kiaušinio baltymui ir kitiems maisto elementams, žolei, namų dulkėms, riešuto antigenams ir kt. Šiais sensibilizacijos rodikliais paranku pasinaudoti atliekant specifinę desensibilizuojančią terapiją. Šis testas savo klinikine esme panašus į alerginį odos mėginį. Daug diskutuojama, kuris testas yra specifiškesnis. Alergenui specifinis IgE, palyginti jį su odos mėginiu, pranašesnis tuo, kad alergizuojanti medžiaga nekontaktuoja tiesiogiai su organizmu ir nesukelia papildomos nepageidaujamos sąveikos in vivo. Šis testas atliekamas laboratorinėmis sąlygomis iš kraujo in vitro. Klinikinės situacijos, kai rekomenduojama nustatyti alergenui specifinį IgE, yra šios: 1) prieš atliekant specifinę desensibilizuojančią imunoterapiją ir jos eigoje; 2) maisto ir cheminių medžiagų jautrumo nustatymas tais atvejais, kai odos mėginys negali būti atliekamas; 3) anamnezėje buvo labai audringa alerginė reakcija atliekant odos mėginį; 4) tyrimai vaikams; 5) jeigu anksčiau atlikta desensibilizuojanti terapija rėmėsi vien odos mėginiais ir buvo nesėkminga. Prieš atliekant aler- genui specifinio IgE nustatymą, turi būti nustatomas bendras IgE (žr. „Imunoglobulinai E“). Jeigu bendro IgE koncentracija būna mažesnė nei normos vidurkis atitinkamoje amžiaus gru- pėje, tikimybė, kad bus randamas alergenui specifinio IgE padidėjimas, labai maža. Ir atvirkščiai, padidėjus bendram IgE, dažniau randamas alergenui specifinio IgE padidėjimas. Tačiau labai didelės bendros IgE reikšmės (pavyzdžiui, IgE viršija 2500 IU/ml) sąlygoja artefaktines, klaidingai dideles alergenui specifinio IgE reikšmes. Taip gali būti, kai ligoniui yra parazitinė infekcija (pvz., askaridozė). Tokiu atveju alergenui specifinio IgE tyrimas nerekomenduojamas. Taip pat alergenui specifinį IgE nerekomenduojama nustatyti, jeigu: 1) visi alerginiai odos mėginiai buvo neigiami; 2) ligoniui nustatomi tik minimalūs alergizacijos simptomai ir jis gali būti gydomas įprastinėmis priemonėmis bei vengiant kontakto su alergenu; 3) bendro IgE koncentracija mažesnė nei 10 IU/ml, išskyrus tuos atvejus, kai yra neabejotini klinikiniai alergijos požymiai. Šio tyrimo interpretacija negali būti suabsoliutinama. Alergenui specifinio IgE nustatymą būtina vertinti kartu su kitais klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais. Esant alergijai, specifinio IgE koncentracija serume padidėja nuo 5 iki 40 kartų. Paprastai tyrimas atliekamas specializuotose laboratorijose. Bendrosios praktikos gydytojams gaminamos specialios diagnostinės juostelės yra mažiau specifiškos.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis