Anti-TPO
Norma
0–6,2×103 U/l
Sinonimai: antitiroidiniai mikrosominiai antikūnai, antitiroidinė peroksidazė.
Serumas
Dangtelis raudonas
Anti-TPO – vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių. Anti-TPO dažnai nustatomas kartu su anti-TG. Anti-TPO nustatyti reikia kuo anksčiau, nes hipotirozė dažnai aptinkama kaip jau įvykęs faktas. Ankstyvas anti-TPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą (pvz., Hashimoto tiroiditą) tokioje stadijoje, kai ryškios hipotirozės požy- mių dar nėra. Kartais atvirkščiai – esant anti-TPO padidėjimui, būna hipertirozei būdinga kli- nika. Tipiškas pavyzdys – klinikinė situacija, kai nustatomas TSH padidėjimas, o FT4 normalus.
Tuomet anti-TPO nustatymas leidžia diagnozuoti ankstyvą autoimuninį procesą ir laiku jį koreguoti (arba bent jau atidžiau stebėti ligonį tiriant anti-TPO rodiklio dinamiką).
Kita klinikinė situacija, kai naudojamas anti-TPO nustatymas – skydliaukės patologijos ir etiologinių ligos faktorių patvirtinimas. Pati hipotirozė nėra diagnozė. Skydliaukės funkcinis nepakankamumas gali atsirasti dėl keleto etiologinių faktorių. Šeimos anamnezė yra svarbus faktorius įtariant Grave’s ar Hashimoto ligą. Šiuo atveju anti-TPO nustatymas leidžia diagnozuoti polinkį į autoimuninę skydliaukės patologiją.
Anti-TPO leidžia orientuotis klinikinėje situacijoje ir tais atvejais, jeigu yra įtartinas skydliaukės mazgas. Ligoniai, sergantys autoimuniniu tiroiditu, dažnai turi kietą, prominentinį mazgą, būdingą autoimuniniam procesui. Šiems ligoniams gali būti įtarta skydliaukės karcinoma. Kartais net atliekama kokia nors chirurginė intervencija. Du tyrimai: a) anti-TPO nustatymas ir b) citologinė skydliaukės aspirato analizė (randama limfocitinė infiltracija) leidžia išvengti bereikalingos chirurginės intervencijos.
Anti-TPO naudinga nustatyti įtarus skydliaukės patologiją, besireiškiančią po gimdymo. Nustatyta, kad maždaug 8–10% gimdyvių atsiranda pogimdyminė skydliaukės patologija. Kuo didesni anti-TPO titrai nėštumo metu, tuo didesnė tikimybė, kad pagimdžius moteriai bus ran- dama autoimuninė skydliaukės patologija. Todėl pakartotinis TSH ir anti-TPO nustatymas nėštumo metu leidžia atrinkti ligones tolesniam stebėjimui ir korekcijai. Iki aštunto nėštumo mėnesio anti-TPO koncentracija gali svyruoti. Tačiau po gimdymo progresuojant autoimuninei skyliaukės patologijai randamas stabilus anti-TPO rodiklio didėjimas.
Anti-TPO gali būti nustatomas ir sveikiems asmenims, norint kontroliuoti ir laiku išaiškinti galimą patologiją. Sergančiojo autoimuniniu tiroiditu šeimos nariai taip pat turi didesnę šios patologijos riziką riziką. Anti-TPO nustatymas leidžia išaiškinti sergančiuosius padidėjusios rizikos grupėse. Kitos patologijos, kurių metu taip pat gali būti naudinga nustatyti anti-TPO, yra: diabetas, miastenija, aborto rizika. Yra publikacijų, nurodančių, kad šių patologijų sunkumas tiesiogiai susijęs su anti-TPO koncentracija kraujyje. Padidėjusi anti-TPO koncentracija tiesiogiai rodo padidėjusią pirmalaikio gimdymo riziką. Šio reiškinio mechanizmas neaiškus, ir skydliaukės funkcija su šia patologija nėra tiesiogiai susijusi.
Anti-TPO tyrimas autoimuninei patologijai nustatyti yra jautresnis už anti-TG tyrimą. Yra panašumų ir su TSH receptoriaus antikūnų testu (žr. TSHr). TSHr testas specifiškesnis Grave’s ligai. Bendra visų šių testų ypatybė ta, kad jie leidžia aptikti antikūnus, atsirandančius esant autoimuniniams procesams skydliaukėje. Bendra taisyklė: anti-TPO ir anti-TG labiau taikomi strumitų atvejais, TSHr testas – Grave’s ligos atveju. Daugelis foninių autoimuninių ligų gali trukdyti nustatyti diagnozę panaudojant anti-TPO. Sjögren sindromas, vilkligė, reumatoidinis artritas, vitamino B12 anemija, autoimuninė hemolizinė anemija kartais gali sukelti artefaktinius, laikinus anti-TPO ir anti-TG rodiklio padidėjimus.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis
Komentarai