Antidiurezinis hormonas

Norma
0,5–2,0 pmol/l

Sinonimai: vazopresinas, ADH, AVP, argininas-vazopresinas, neurofizinas II
Plazma
Dangtelis violetinis (EDTA)

Užpakalinės hipofizės dalies hormonas, kurio svarbiausias vaidmuo organizme – reguliuoti vandens apykaitą. Jis aktyvina vandens reabsorbciją iš distalinių inkstų kanalėlių, kai netenkama daug skysčių (pvz., karščiuojant), išsivysčius dehidratacijai. Šio hormono sintezę ir išskyrimą reguliuoja specialūs receptoriai, esantys smegenų pagumburio srityje. Taisyklė paprasta – kai padidėja kraujo plazmos osmozės slėgis, iš karto išskiriama daugiau antidiurezinio hormono (ADH). Tuomet inkstuose irgi grąžinama daugiau vandens atgal į kraujotaką. Vandens išsiskiria su šlapimu mažiau ir kraujo osmozė susinormalizuoja (sumažėja). Todėl, jeigu organizme yra pernelyg mažai ADH (pvz., išsivysto ADH nepakankamumas, diabetes insipidus), išskiriama daug šlapimo, pasireiškia poliurija, hipernatremija, žmogus geria daug vandens. Būklė panaši kaip sergant cukriniu diabetu. Šlapimo tankis labai sumažėja (1,005 g/cm³), jis panašus į „distiliuotą vandenį“. Ir, atvirkščiai, kuo daugiau išskiriama ADH, tuo mažiau išskiriama šlapimo. ADH koreliuoja ir su natrio koncentracija plazmoje, nes būtent natris labiausiai reguliuoja osmozę. Beje, vienas iš ADH veikimo mechanizmų ir yra skatinti natrio reabsorbciją.

Kiti ADH ypatumai: a) šiek tiek didina kraujo spaudimą, b) gerina atmintį, asociacines smegenų žievės funkcijas, c) didina agresyvumą. Sukurti medikamentiniai analogai (pvz., desmopresinas, terlipresinas) vartojami hipotonijai, ADH nepakankamumui gydyti, septiniam šokui, krešėjimui reguliuoti ir kai kurioms kitoms būklėms koreguoti. Realioje klinikinėje situacijoje apie ADH nepakankamumą gali daug pasakyti paprastesni laboratoriniai rodikliai: osmozės slėgio ir natrio kiekio nustatymas šlapime ir plazmoje. Pats ADH matuojamas norint diferencijuoti diabetes insipidus (DI), lėtinę hiponatremiją ir psichogeninę polidipsiją. DI būna: a) neurogeninės kilmės, kai nepakankamai gaminama ADH, b) nefrogeninės kilmės, kai inkstai nepakankamai sureaguoja į ADH, c) dipsogeninės kilmės, kai yra patologinis troškulio pojūtis, d) nėštumo metu kartais placenta gamina fermentą vazopresinazę, suardantį ADH, todėl išsivysto DI.

Jeigu plazmos negalima ištirti tuoj pat ir tenka ją gabenti, tai leidžiama daryti tik užšaldžius –20 ºC.

Kiti papildomos informacijos neaiškiais atvejais galintys suteikti rodikliai – natris serume (plazmoje) ir šlapime, osmozinis šlapimo ir plazmos slėgis, šlapimo santykinis tankis ir paros diurezė.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis