CA 15-3

Norma
Normos zona            0–30 KU/l (arba U/ml)
Tarpinė įtarimo riba 31–50 KU/l (arba U/ml)

Sinonimai: krūties vėžio žymuo CA 15-3, karbohidratinis antigenas 15.3.
Serumas
Dangtelis raudonas

Pagrindinis krūties vėžio laboratorinis testas. Krūties vėžio atveju šis rodiklis gali suteikti pagalbą: 1) sekant pooperacinį krūties vėžio periodą arba 2) įvertinant operacinio gydymo radikalumą. Pirminei vėžio diagnostikai šis rodiklis taikomas retai – negalima tikėtis, kad tyrimas iš kraujo gali prilygti histologiniam tyrimui. Kita vertus, jis turi ir pranašumų prieš histologinį tyrimą, nes gali parodyti navikinio audinio suminę masę organizme. Taip pat šiam tyrimui nereikia iš anksto žinoti ar yra metastazinis židinys, iš kurio biopsijos metu galima atlikti histologinį tyrimą. Skirtingai nuo histologinio tyrimo, CA15-3 galima dažnai kartoti sekant recidyvo progresavimą ar regresavimą. Teigiamas CA 15-3 žymuo rodo, kad: a) organizme yra krūties vėžio ląstelių; b) navikas recidyvavo; c) naviko nepavyko visiškai pašalinti operuojant. Kartais vyrauja neteisinga nuomonė, kad CA 15-3 yra „absoliučiai nespecifinis rodiklis“.

Rodiklio CA 15-3 koncentracija kraujyje tuo didesnė, kuo didesnis navikas, kuo labiau jis išplitęs organizme. Navikui progresuojant, žymuo CA 15-3 didėja. Gerai pavykus chirurginiam krūties vėžio pašalinimui, CA 15-3 koncentracija serume sumažėja per tris – šešis mėnesius. Po to ji laikosi vienodame lygyje tol, kol nerecidyvuoja navikas. Taikant pooperacinę adjuvantinę chemoterapiją, CA 15-3 koncentracija kraujyje mažėja šiek tiek greičiau (jeigu to gydymo poveikyje išnyksta vėžinės ląstelės arba jų kiekis organizme pasidaro labai mažas). Nustatant CA 15-3, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

a)  nustatyti CA 15-3 prieš krūties vėžio operaciją. Jeigu CA 15-3 koncentracija serume viršija 70 U/ml – tai jau gana didelė išplitusio metastazinio proceso tikimybė;

b)   patikrinti CA 15-3 ankstyvuoju pooperaciniu periodu (greitas rodiklio mažėjimas yra sėkmingo chirurginio gydymo ir geros prognozės ženklas);

c)  jeigu pooperaciniu periodu rodiklis nemažėja – tai akivaizdus įrodymas, kad prieš operaciją nebuvo rasti tolimi metastaziniai židiniai. Gali būti, kad šiuo konkrečiu atveju operacinis gydymas bus labai mažai efektyvus (nepavyko teisingai nustatyti ligos stadiją). Šiuo atveju, pašalinus krūties vėžį, dar nemaža naviko masė liko organizme. Ši liekamoji naviko dalis gamina CA 15-3 ir sąlygoja didelę CA 15-3 koncentraciją kraujyje. Kodėl galėjo būti nerasti metastazi- niai mazgai? Todėl, kad laboratorinis CA 15-3 tyrimas kai kuriais atvejais yra jautresnis nei kiti instrumentiniai ir klinikiniai tyrimo metodai. Gali būti ir atvirkščia klinikinė situacija – laboratorinis rodiklis nerodys CA 15-3 padidėjimo, o kitais metodais galima bus surasti ligos progresavimą;

d)  sekti CA 15-3 rodiklį vėlyvuoju pooperaciniu periodu. Pirmus trejus metus CA 15-3 koncentraciją kraujyje rekomenduojama nustatyti kas 3 mėnesiai, Ketvirtus – penktus metus po operacijos – kas pusę metų. Kiekvieną kartą, įtarus recidyvą, nedelsiant atlikti tyrimą;

e)  parametro laipsniškas didėjimas po operacijos be jokių aiškių kitų klinikinių požymių turi atkreipti klinicisto dėmesį, versti jį atlikti pačią išsamiausią citologinę ar histologinę įtartinų mazgų analizę. Būna, kad metastazinis židinys atsiranda mazgelyje, kuris buvo jau seniai (pvz., kontralateralinės krūties limfmazgyje). Toks mazgas turėtų būti pakartotinai punktuotas, atlik- tas citologinis ir histologinis tyrimas, jeigu rodiklio CA 15-3 koncentracija didėja. Rodiklio CA 15-3 didėjimas serume atsiranda vidutiniškai 4 mėnesiais anksčiau nei kiti instrumentinių tyrimų parodymai.

f)  pagrindinis priekaištas vėžio žymeniui CA 15-3 yra tas, kad net 10–20% atvejų metastazinis krūties vėžys neprodukuoja šios medžiagos. Jeigu iki operacijos CA15-3 testas buvo neigiamas, tai ir pooperacinis vėžio recidyvas jokio CA15-3 padidėjimo kraujyje neparodys;

g)  jeigu ikioperaciniu periodu CA 15-3 tyrimas neatliekamas, šio rodiklio diagnostinė vertė, sekant ligonį po operacinio gydymo, yra mažesnė. Pasidaro neaišku, ar išoperavus naviką rodiklis sumažėjo, padidėjo ar nepakito. Tačiau labai aukštos CA 15-3 reikšmės tokiu atveju rodys, kad organizme yra vėžinio audinio;

h)  kombinuojant CA 15-3 kartu su karcinoembrioniniu antigenu (CEA), diagnostinis jautrumas padidėja 5–10%. Neįrodyta, kad kitos kombinacijos ar kiti žymenys, nustatomi krūties vėžiui, būtų efektyvesni;

i)  svarbu, kad CA 15-3 konkrečiai ligonei būtų nuolatos tiriamas viena ir ta pačia technologija. Kartais „padidėjimas“ arba „sumažėjimas“ registruojamas vien dėl to, kad tyrimas atliekamas skirtingais prietaisais, pasižyminčiais nevienodu jautrumu. Radioimuniniai metodai yra mažiausiai tikslūs. Padidėjusios CA 15-3 reikšmės kartais gali būti randamos sergant kepenų ciroze. Kartais kiti navikai (kiaušidžių, plaučių, storojo žarnyno) gali sukelti CA 15-3 koncentracijos padidėjimą kraujyje. Sergant krūties vėžiu gali būti padidėjęs CA 15-3 ir CEA žymuo. Kartais padidėja abu kartu (labai retai), kartais kuris nors vienas iš jų. Jeigu yra padidėjęs vienas žymuo, didelė tikimybė, kad progresuojant ligai tik tas vienas žymuo ir didės. Pirmą kartą atliekant tyrimą ir randant tik vieno žymens pokyčius, tolesnį monitoringą rekomenduojama atlikti tik su tuo konkrečiu vienu rodikliu (arba CA15-3, arba CEA). CA 15-3 daug dažniau būna tei- giamas krūties vėžio atveju. CA 15-3 galima tirti pleuros skystyje ir kituose punktatuose.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis