Fruktozaminas ir vidutinė glikemija

Norma
10–285 µmol/l
Fruktozaminas, µmol/l  Vidutinė gliukozė, mmol/l  Glikuotas hemoglobinas HbA1c,%
513                              19,3                              13
475                              17,4                              12
438                              15,0                              11
400                              13,5                              10
363                              11,6                               9
325                              10,0                               8
288                                8,2                               7
250                                6,3                               6
213                                5,0                               5
175                                3,1                               4

Matuojant fruktozaminą galima tiksliai žinoti, kokia vidutinė gliukozės koncentracija buvo per praėjusias tris savaites. Tarp fruktozamino koncentracijos serume ir vidutinės glikemijos yra tiesioginis ryšys. Kartais šis santykis gali būti netikėtas gydytojui. Pavyzdžiui, patikrinus ligonio dienyną arba gliukomačio atmintį randamos daug geresnės vertės, nei rodo fruktozaminas arba glikuotas hemoglobinas HbA1c. Taip gali būti dėl dviejų priežasčių: a) naktinė glikemija yra itin aukšta (naktį gliukozė nustatoma rečiau) ir todėl reikia didinti bazinį insuliną, b) netikroji normoglikemija, kai ligonis dėl kokių nors priežasčių slepia tikrąsias gliukozės vertes (pvz., diabetu sergantys paaugliai nenori, kad tėvai ir gydytojas žinotų, kad gliukozė valdoma blogai). Fruktozaminas ir glikuotas hemoglobinas HbA1c rodo ilgalaikę gliukozės kontrolę (fruktozaminas – trijų savaičių, glikuotas hemoglobinas – trijų mėnesių). Abu rodikliai labai gerai koreliuoja tarpusavyje ir su vidutinės glikemijos reikšmėmis. Nors anksčiau manyta, kad glikuotas hemoglobinas rodo dviejų–trijų mėnesių glikemiją, jau įrodyta, kad didžiausią įtaką jo koncentracijai daro ne trys paskutiniai mėnesiai, bet trys paskutinės savaitės (trys paskutinės savaitės lemia apie 90% glikuoto hemoglobino vertės). Todėl tikslumo sumetimais nėra labai didelio skirtumo, ką matuoti – fruktozaminą ar HbA1с. Iš principo glikuotą hemoglobiną galima matuoti kartą per mėnesį. Jo vertės, kaip ir fruktozamino, gali pastebimai keistis jau po keleto savaičių, jeigu keičiamas gydymas, dieta ar gyvensena. Fruktozamino tyrimo pranašumas, kad jis gerai standartizuotas ir yra nebrangus. Jeigu glikuotas hemoglobinas tiriamas skirtingose laboratorijose ir skirtingais metodais, jo rezultatai gali labai skirtis ir priklauso nuo to, kokioje gydymo įstaigoje tyrimas padarytas. Fruktozamino koncentracija negali skirtis tą patį kraujo pavyzdį tiriant skirtingose ligoninėse ar laboratorijose. Fruktozamino tyrimo trūkumas – kraujo turi būti imama iš venos.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis