Fruktozaminas

Norma
10–285 µmol/l

Serumas
Dangtelis raudonas

Fruktozaminas – vienas svarbesnių diabeto laboratorinių rodiklių. Daugelis baltymų ir aminorūgščių kraujyje būna susijungusios su gliukoze. Jeigu diabetu sergančio asmens kraujyje yra padidėjęs gliukozės kiekis, tai serumo baltymai ir aminorūgštys taip pat rodo padidėjusį polinkį jungtis su gliukoze. Visos tokios glikozilintos aminorūgštys vadinamos sąlyginiu fruktozamino pavadinimu. Tam tikrose klinikinėse situacijose gliukozės kiekio nestabilumai ir insulino doza- vimo paklaidos negali būti aptinkamos vien tik taikant HbA₁ ir gliukozės matavimą. Tai ypač būdinga tais atvejais, jeigu gliukozės „šuolis“ atsirado staiga ir „naujo lygio“ gliukozės koncentracija kraujyje laikosi nuolatos. Tuomet lėtai kylantis HbA₁ dar nebus pakitęs, o fruktozaminas jau gali būti padidėjęs. Kita taikymo sritis galėtų būti ta situacija, kai gydytojas pakeičia dietą ar medikamentų dozavimą ir nori greitai įsitikinti, ar toks pakeitimas davė laukiamų rezultatų. Fruktozamino tyrimas, atliktas po 1–2 savaičių, leidžia visapusiškai įvertinti naujo gydymo efektyvumą. Fruktozamino kiekis neturi didėti virš leidžiamos 285µmol/l ribos. Šis parametras itin vertingas sekant: a) diabetines metabolines būkles; b) nestabilų diabetą; c) diabeto stabilizacijos fazę; d) diabeto gydymo pakeitimą; e) nėščias ligones, sergančias diabetu; f) kontroliuojant dietos discipliną. Padidėjus fruktozamino koncentracijai akivaizdu, kad reikia nedelsiant atlikti korekciją, kad nesivystytų komplikacijos, negrįžtami kraujagyslių pažeidimai.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis