FSH-folitropinas
Norma
Moterys
folikulinė ciklo fazė 3–12 IU/l
ciklo vidurys 5–35 IU/l
liuteininė fazė 2–10 IU/l
postmenopauzė 37–125 IU/l
Vyrai 1,6–12 IU/l
Vaikai 0–10 metų 0,2–5,1 IU/l
Sinonimai: folitropinas, folikulus stimuliuojantis hormonas.
Serumas, plazma heparinas
Dangtelis raudonas arba žalias
Šis rodiklis naudingas dismenorėjai ir hipofizės funkcijai tirti. Folikulus stimuliuojantis hormonas – tai gonadotropinis hormonas, gaminamas hipofizėje. FSH panašus į kitus hormonus, kuriuos gamina hipofizė. Struktūriškai FSH molekulėje α-subvienetas yra visai toks pat, kaip ir TSH, LH, hCG molekulėse. Šios molekulės skiriasi tik pagal β-subviento struktūrą. Tiek FSH, tiek ir LH hormono išskyrimas iš hipofizės būna pulsuojančio pobūdžio. Moterims šių hormonų koncentracija priklauso nuo mėnesinių ciklo fazės. Moterų organizme FSH kiaušidėse sti- muliuoja folikulų subrendimą ir sustiprina estrogenų išskyrimą. Vyrų organizme FSH sustiprina spermatogenezę ir stimuliuoja intersticines lytinių liaukų ląsteles. Šio hormono nustatymas svarbus tada, kai norima vaikams nustatyti vystymosi ir brendimo sutrikimus. Taip pat FSH koncentracija svarbi nustatant lytinės funkcijos patologiją (nevaisingumą vyrams ir moterims, amenorėją, dismenorėją, hipogonadizmą, vaikų lytinio brendimo sutrikimus). Menopauzėje vyksta laipsniškas FSH ir LH koncentracijos serume didėjimas. Įtarus sumažėjusį FSH kiekį, kraują būtina imti 3 kartus darant 30 minučių intervalą tarp ėmimų. Tai leidžia gauti patikimą matavimą sumažėjusios FSH hormono sintezės metu, nes FSH koncentracija labai pulsuoja (nors atskiroje porcijoje trumpą laiką FSH koncentracija gali būti normali). FSH tyrimui naudojamas serumas, pagamintas sumaišius visas tris porcijas. Didelis LH/FSH santykis (viršijantis 1,5) susijęs su ovarų policistoze. FSH paprastai nustatomas kartu su LH. Abiejų hormonų koncentracija kraujyje padidėja tada, kai negali būti gaminami lytiniai hormonai, o sumažėja, kai yra pirminė pogumburio – hipofizės dalies disfunkcija. Papildoma informacija „Antrinės amenorėjos (oligomenorėjos) laboratorinis tyrimas“.
Pirma situacija. Pirmojo vizito metu buvo nustatyta normali fruktozamino (punktyrinė linija), glikozilinto hemoglobino HbA1c (stulpelis) ir normali gliukozės koncentracija (ištisinė linija) kraujyje. Po mėnesio antro vizito metu gydytojas vėl randa normalią gliukozės ir glikozilinto hemoglobino HbA1c koncentraciją kraujyje. Tačiau didėjanti fruktozamino kocentracija, nustatoma antrojo vizito metu, rodo, kad visai neseniai pakito metabolinė būklė. Prieš antrąjį vizitą daug dažniau pasitaikydavo hiperglikemijos epizodai. Tokį ligonį būtina pakartotinai ištirti artimiausiu metu. Jeigu nurodoma kažką keisti, tuomet normalizavęsis gliukozės kiekis kraujyje gali matytis jau po savaitės ar po dviejų pagal fruktozamino parodymus. Melsvu fonu pavaizduota rodiklių norma.
Antra situacija. Pirmojo vizito metu buvo nustatyta padidėjusi gliukozės (ištisinė linija) ir glikozilinto hemoglobino HbA1c (stulpelis) koncentracija kraujyje. Buvo padidėjusi ir fruktozamino koncentracija (punktyrinė linija). Po šio vizito pakeitus gydymą gliukozės koncentracija greitai pasiekė normos ribas. Kartu normalizavosi ir fruktozaminas. Jeigu kontrolinis fruktozamino tyrimas atliekamas po dviejų savaičių, jis jau gali būti normos ribose. Tuo tarpu glikozilintas hemoglobinas HbA1c vis dar bus padidėjęs, nes jis yra daug inertiškesnis parametras. Po dviejų mėnesių ne tik fruktozaminas, bet ir glikozilintas hemoglobinas pasiekia normą. Tuo tarpu pavienis gliukozės matavimas gali būti padidėjęs arba sumažėjęs. Fruktozaminas nepakeičiamas tada, kai reikia greitai įsitikinti, ar gydymo (dietos) pakeitimas duoda pageidaujamą efektą.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis