HLA fenotipas

Norma
Nustatomas HLA individo fenotipas

Sinonimai: leukocitinių HLA antigenų identifikavimas, HLA-A,-B,-C,-D,-DR lokusų antigenai.
Kraujas – limfocitai – heparinas
Dangtelis žalias

Nustatant HLA kraujas turi būti tiriamas nedelsiant jį paėmus. Reakcijai atlikti reikalingi gyvybingi leukocitai (mononuklearai). Jeigu nustatoma HLA asociacija su kokia nors patologija, svarbu suprasti, kad testas negali keistis ligos progresavimo ar sveikimo metu. Šis tyrimas – tai paveldimo leukocitų antigenų rinkinio identifikavimas. Kai kurios patologijos daug dažniau pasitaiko individams su tam tikru HLA fenotipu (pavyzdžiui, net 90% asmenų, sergančių ankilozuojančiu spondilitu, turi HLA B27 fenotipą, apie 50% asmenų, sergančių sarkoidoze, turi HLA fenotipą B8).

Viena svarbiausių HLA fenotipavimo taikymo sričių – transplantologija. HLA fenotipas nustatomas tada, kai reikia tiksliai parinkti donorą organų persodinimui. Jeigu donoro ir recipiento HLA fenotipas neparinktas teisingai, po transplantacijos gali greičiau įvykti organo atmetimo reakci- ja. Analogiškai gali išryškėti ir atvirkščias fenomenas – reakcija „transplantatas prieš šeimininką“ (tuomet donoro limfocitai citotoksiškai veikia daugelį recipiento audinių – pasireiškia specifinė „transplantato prieš šeimininką liga“ (angl. „GVHD – graft versus host)“. „Transplantato prieš šeimininką“ reakcija ypač ryški persodinus kaulų čiulpus, nes persodinti ir prigiję limfocitai atpažįsta recipiento („šeimininko“) ląsteles kaip svetimas ir citotoksiškai jas veikia.

HLA sistema suskirstyta į keletą klasių. Nustatant HLA I klasės antigenus, dažniausiai atliekamas limfocitų citotoksiškumo testas (pvz., Terasaki mikrometodu su tripano mėliu). HLA II klasės antigenai randami tik B limfocitų, monocitų ir endotelio ląstelių paviršiuje. Pastaruoju metu HLA fenotipavimui vis daugiau bandoma panaudoti polimerazės grandininę reakciją. Jos pranašumas yra ne tik tai, kad donoras ir recipientas gali būti parenkami pagal HLA fenotipą, bet ir galimybė dar papildomai įvertinti jų atitikimą pagal specifinių lokusų DNR sekas. Nors pastaruoju metu ciklosporino ir į jį panašių imunosupresantų vartojimas ryškiai pagerino persodintų audinių prigijimo rezultatus, bet nesuderinus HLA organų prigijimas ir išgyvenamumas yra blogesni. Bendras principas – parinkti maksimaliai identiškus donoro ir recipiento HLA antigenus.

HLA sistema yra pati sudėtingiausia iš visų žmogaus antigeninių sistemų. HLA antigenai randami ne tik žmogaus leukocituose. Šių antigenų yra odoje, kepenyse, širdies raumenyje, inkstuose, blužnyje ir kituose audiniuose. Kaip tik ši audinių savybė ir lemia tai, kad organų persodinimo metu organizmas priverstas atpažinti HLA ir atmesti arba toleruoti persodintą audinį. Jeigu recipiento limfocitai „randa“, kad, tarkim, persodinto donoro inksto HLA neatitinka pačių limfocitų HLA struktūros, jie pradeda kauptis tuose audiniuose (citotoksinė infiltracija) ir ilgainiui juos suardo. Įvykus transplantato atmetimo reakcijai, persodinti organai būna intensyviai infiltruoti recipiento limfocitų.

Transplantuoto organo prigijimas ir normalus funkcionavimas daug priklauso nuo to, kiek pavyksta suderinti donoro ir recipiento HLA antigenus. Audinių tipavimo metu nustatomas HLA antigenų fenotipas (donoro ir recipiento). HLA-A, HLA-B, HLA-C antigenai dažniausiai tipuojami mikrocitotoksiškumo mėginiu (Terasaki mikrometodo testas). HLA-D antigenai paprastai tipuojami kryžminio atitikmens (mišrios limfocitų kultūros) testo principu.

Tam tikrų HLA ryšys su etniniais ir rasiniais ypatumais taip pat buvo išsamiai studijuotas. Pavyzdžiui, HLA-A1 itin būdingas baltaodžių rasei. Šio antigeno nustatymas juodaodžiams ir mongoloidams gali būti laikomas rasine priemaiša (Fundenberg et al., 1982).

Šie antigenai dažniau susiję tam tikromis poromis arba tripletais, negu tai galėtų pasitaikyti pagal atsitiktinį jų pasiskirstymo dėsnį. Kai kurios asociacijos yra gana retos (pvz., HLA-A ir HLA-C). Tam tikrą reikšmę turi ir HLA nustatymas identifikuojant tėvystę. Dabar tėvystei nustatyti yra tikslesnių, PGR technologija paremtų, DNR identifikavimo būdų. HLA paveldėjimo principų analizė kartais gali būti naudinga norint transplantuoti organus iš artimų giminaičių. Kaip paveldimi HLA, galima spręsti iš žemiau pateikiamo pavyzdžio.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis