Krešėjimas

Krešejimo preanalizė. Krešėjimo tyrimams naudojama plazma (natrio citratas, mėlynas dangtelis). Serumas netinka krešėjimo tyrimams dėl keleto priežasčių: 1) serumas neturi fibri-nogeno. Tai reiškia, kad tyrimo metu nepavyks gauti būtino fibrino krešulio susidarymo (jis susidaro iš fibrinogeno); 2) serume nėra arba beveik nėra II, V, VIII ir XIII krešėjimo faktorių; 3) teoriškai serumą galima naudoti tirti kitiems krešėjimo faktoriams (VII, IX, X, XI, XII), kurie nesusinaudoja serumo paruošimo metu. Tačiau praktiniais sumetimais tai neatliekama. Kitiems preanalizės faktoriams krešėjimo tyrimai taip pat yra gana jautrūs: 1) jeigu imant kraują timpa ant rankos užveržiama pernelyg stipriai arba pernelyg ilgai, tuomet kraujo porcijoje gali būti gaunama klaidingai padidinta krešėjimo faktorių koncentracija, nes faktoriai reaguoja į suaktyvėjusią fibrinolizę; 2) svarbu, kad pirma kraujo porcija nebūtų naudojama krešėjimo rodikliams nustatyti. Pirmas vakuuminis mėgintuvėlis turi būti naudojamas kitiems tyrimams atlikti – hematologijai, biochemijai ir t.t. Jeigu krešėjimui tirti iš venos paimama pirma kraujo porcija, tuomet joje būna daug audinių tromboplastino, ir tai gali būti klaidingų koaguliacijos rodiklių priežastis. 3) kraujo ėmimo momentu svarbu pasiekti, kad kraujas tekėtų tolygiai be pertrūkių, vienodu greičiu. Jeigu kraujo srovė yra pernelyg greita, tuomet gali būti sužalojama trombocitų membrana ir dėl to gali suaktyvėti krešėjimo procesas. Jeigu kraujas renkamas pernelyg lėtai, su pertrūkiais, tuomet taip pat gali suaktyvėti krešėjimo procesas, nesvarbu ar krešulys matomas, ar ne. Jeigu surenkama pernelyg mažai kraujo, tuomet santykis tarp citrato ir kraujo yra netinkamas krešėjimo analizei; 4) paimtas kraujas turi būti greitai ir tinkamai sumaišomas apverčiant mėgintuvėlį keletą kartų. Pačios kraujo tėkmės sukeltas maišymasis yra nepakankamas. To neatlikus iš karto gali prasidėti dalinis krešėjimas. Jeigu maišymas vykdomas pernelyg aktyviai (mėgintuvėlis kratomas), tuomet taip pat gali būti pažeidžiami trombocitai ir leukocitai, kurie atpalaiduoja faktorius, sukeliančius nepageidaujamą poveikį tiriamiems rodikliams.

Tam tikrais atvejais krešėjimo tyrimams atlikti kraujas imamas CTAD mėgintuvėliais. Šiuose mėgintuvėliuose yra natrio citrato, teofilino, adenozino ir dipiridamolio (CTAD). Pastarosios trys medžiagos padidina cAMF koncentraciją kraujo ėmimo momentu ir todėl sulaiko trombocitų aktyvinimą. Tai, kad trombocitai neaktyvintusi kraujo paėmimo momentu svarbu nustatant: a) trombocitų faktorių 4; b) β-tromboglobuliną (β-TG); c) plazminogeno aktyvatoriaus inhibitorių (PAI-1). Šie mėgintuvėliai po kraujo paėmimo turi būti greitai atšaldomi ir centrifuguojami (+2–+8°C). Taip surinktą kraują galima tirti ir nustatant kitus rodiklius, kuriuos tir-tiant reikia skiesti citratu (mėlynas dangtelis).

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis