LDH izofermentai (LDH1, LDH2, LDH3, LDH4, LDH5)

Norma, išreikšta procentais nuo bendro aktyvumo
LDH₁ 15–25%
LDH₂ 30–40%
LDH₃ 20–25%
LDH₁ santykis su LDH₂ 0,5–0,8
LDH₄ 10–15%
LDH₅ 5–15%

Sinonimai: LD₁, LD₂, LD₃, LD₄, LD₅, LD izoenzimai.
Serumas
Dangtelis raudonas

Šis tyrimas ypač jautrus hemolizei. LDH izofermentų santykiui nustatyti taikoma elektroforezės metodika, todėl šis tyrimas užtrunka gana ilgai ir nėra labai patogus. Normaliai žmogaus audiniuose randama 5 skirtingos LDH formos, todėl bendro LDH fermento nustatymas nėra labai specifiškas kokiai nors patologijai. LDH randama beveik visuose audiniuose ir organuose, tačiau visuose organuose atskirų frakcijų aktyvumas yra skirtingas ir keičiasi priklausomai nuo audinio rūšies. LDH₁ ir LDH₂ frakcijų padidėjimas rodo pokyčius, būdingus miokardo infarktui, megaloblastinei bei hemolizinei anemijai. LDH₅ frakcijos didėjimas susijęs su hepatitais ir kitais toksinio kepenų pažeidimo požymiais. Yra publikacijų apie LDH kitimus onkologinių ligų dinamikoje. Vienas svarbiausių rodiklių nustatant LDH izofermentus – tai LDH₁ santykio su LDH₂ įvertinimas. Jeigu šis santykis viršija 0,9, gali būti viena iš šių patologijų: ūmus miokardo infarktas, megaloblastinė anemija, hemolizinė anemija, inkstų infarktas. Ši būklė dažnai vadinama atvirkštiniu LDH₁/LDH₂ fenomenu. Normali LDH₂ koncentracija serume visuomet viršija LDH₁ koncentraciją. Patologijų metu gali atsirasti LDH izofermentinių frakcijų, judančių netipiškoje vietoje, pvz., LDH₆. Kitas variantas – makroenziminis profilis, kai „sukimba“ kelios frakcijos. Makroenziminis profilis dažniausiai pasitaiko autoimuninių ligų, streptokokinės infekcijos atveju.

Padidėjimas LDH₁ ir LDH₂ (arba santykio LDH₁/LDH₂ padidėjimas)
• Miokardo infarktas (12–24 valandų – fermentų padidėjimo pradžia, maksimumas – 48 valandos, pabaiga – 8–10 parų po infarkto);
• Hemolizinė anemija;
• Megaloblastinė anemija;
• Inkstų ligos.

Sumažėjimas
• Procentinis sumažėjimas būna padidėjus kitų frakcijų daliai. Toks sumažėjimas klinikinės vertės neturi.

LDH₂ ir LDH₃ arba vien tik LDH₃ padidėjimas
• Ūmi leukemija;
• Lėtinė mieloleukemija;
• Granulocitozė;
• Mielominė liga.

Padidėjęs LDH₅ (ypač kartu su padidėjusiu LDH₅/LDH₄ santykiu)
• Virusinis hepatitas;
• Kepenų navikai, hepatotoksinis poveikis;
• Plaučių edema;
• Raumenų atrofijos, įvairūs raumenų audinio pažeidimai.

LDH₁ padidėjimas
• Sėklidžių seminoma;
• Kiaušidžių disgerminoma.

LDH₅ padidėjimas
• Prostatos vėžys.

Patologinis LDH₆
• Kepenų piktybiniai augliai, nepalanki prognozė.

Makroenziminis profilis
• Vilkligė arba kita ANA rodiklio padidėjimo priežastis;
• Ryški uždegiminė reakcija, autoimuninė patologija;
• Streptokokinė infekcija;
• Gydymas streptokinazės preparatais.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis