Lipoproteinas (a)

Norma
0,09–0,30g/l

Sinonimai: LP(a).
Serumas
Dangtelis raudonas

Šis rodiklis – vienas laboratorinių tyrimų nustatant aterosklerozės riziką ir kontroliuojant jos gydymą. Jis reikalingas inkstų ligų monitoringui, skydliaukės ir kitų endokrininių organų funkciniams tyrimams bei vertinant šeimyninę hipercholesterolemiją. Šis rodiklis gali būti naudingas ir tiriant lipidų metabolizmo persitvarkymą menopauzės metu. Kraujyje yra trys pagrindinės lipoproteinų frakcijos: didelio tankio lipoproteinai (DTL), mažo tankio lipoproteinai (MTL) ir labai mažo tankio lipoproteinai (LMTL). Lipoproteinas (a) yra maža subfrakcija, pagal tankį užimanti tarpinę vietą tarp MTL ir DTL lipoproteinų. Anksčiau Lp(a) kartais būdavo aprašomas ir kaip MTL dalis. Dabartinis susidomėjimas Lp(a) siejamas su labai dideliu šios medžiagos aterogeniškumu. Tačiau išlieka nelabai aiškūs tokie su Lp(a) susiję klausimai: 1) kokia yra Lp(a) funkcija ir katabolizmas organizme; 2) kodėl egzistuoja gydymo priemonių, mažinančių Lp(a) koncentraciją, sąlyginis neefektyvumas. Lp(a) rodiklis svarbus tuo, kad jis gali būti nepriklausomas koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys. Lp(a) reikšmės daugiau nei 0,4g/l rodo 2 kartus padidėjusią koronarinės širdies ligos riziką. Jei kartu su Lp(a) padidėja ir Apo B, tuomet ši rizika išauga iki 5 kartų. Dalis autorių nurodo, kad padidėjusi Lp(a) koncentracija pavieniais atvejais nebūna susijusi su patologiniais pokyčiais organizme. Tačiau taip gali būti tik tuo atveju, jeigu kiti lipidų parametrai yra normos ribose. Lėtinis alkoholio suvartojimas mažina Lp(a) koncentraciją kraujyje. Hormonai, citokinai ir medikamentai taip pat gali ryškiai pakeisti Lp(a) koncentraciją (žr. lentelę). Apskritai rodiklis yra labai stabilus laiko atžvilgiu. Menopauzės metu išryškėjantis jo didėjimas dažniausiai yra labai susijęs su aterosklerozės rizika. Dabar yra publikacijų, nurodančių, kad pati didžiausia koronarinės širdies ligos rizika būna tada, kai randama padidėjusi Lp(a) koncentracija kartu su padidėjusiu MTL cholesteroliu, padidėjusiu homocisteinu bei sumažėjusiu DTL cholesterolio kiekiu. Būklė su padidėjusiu Lp(a) kiekiu gydoma HMG-CoA reduktazės inhibitoriais, fibratais, nikotino rūgštimi. Kartais šios priemonės gali efektyviai sumažinti Lp(a) koncentraciją kraujyje (žr. lentelę). Tačiau toks gydymas būna efektyvus tik daliai ligonių, kitiems ligoniams jis gali sukelti ir atvirkščią efektą. Nikotino rūgšties dariniai gali būti vartojami tik tada, jeigu trigliceridų koncentracija ligoniams neviršija 7,0mmol/l. Esant hipertrigliceridemijai, nikotino rūgšties darinių vartojimas gali didinti Lp(a) koncentraciją.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis