Liuteinizuojantis hormonas

Norma
Moterys
folikulinė ciklo fazė 1,6–10,2 IU/l
ciklo vidurys 7,4–65 IU/l
liuteininė fazė 0,9–14 IU/l
postmenopauzė 10–42 IU/l
nėštumas 0–1,1 IU/l
Vyrai 0,6–6,0 IU/l
Vaikai iki 10 metų 0–2,6 IU/l

Sinonimai: liutropinas, LH.
Serumas
Dangtelis raudonas

Liuteinizuojančio (LH) hormono išskyrimas į kraują yra nepastovaus, pulsuojančio pobūdžio ir priklauso nuo ovuliacijos. Liuteinizuojantį hormoną išskiria priekinė hipofizės dalis. LH stimuliuoja ovuliaciją ir paskatina kiaušidžių ląstelėse estradiolio (ir kitų estrogenų) ir progesterono sintezę. LH vyrams aktyvina testosterono sintezę. Testosteronas savo ruožtu sulaiko LH išsiskyrimą. Moterims LH koncentracija pati didžiausia būna 12–20 valandų iki ovuliacijos pradžios. Šis padidėjęs hormono lygmuo trunka maždaug vieną parą, ir jo metu koncentracija yra apie 10 kartų didesnė nei neovuliaciniu periodu. Jeigu mėnesinės nereguliarios, tai kraujas tiriamas kasdien pradedant 8–18 dieną iki numatomų mėnesinių pradžios. Tokia taktika padeda išaiškinti lytinių, endokrininių organų arba hipofizės patologiją. Menopauzės metu nusistovi kiek padidėjęs LH ir FSH kiekis. Labai svarbu, kad įtarus sumažėjusį LH kiekį kraujas būtų imamas 3 kartus su 30 minučių intervalu tarp ėmimų. Tai leidžia gauti patikimą matavimą sumažė- jusios LH hormono sintezės metu, nes LH išskyrimas esant jo bendram sumažėjimui labai svyruoja (atskiroje pavienėje porcijoje gali būti normalus). Tyrimui naudojamas serumas pagaminamas sumaišius visas tris porcijas. Tyrimas svarbus vyrų lytinių liaukų funkcijai įvertinti.

Moterims didžiausios koncentracijos nustatymas leidžia įvertinti tinkamiausią dieną pastoti (didžiausia tikimybė pastoti – 36 val. po LH piko).

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis