Megaloblastai
Norma
Nerandami
Kaulų čiulpai
Kaulų čiulpų punktatas
Megaloblastai – raudonojo kraujo elementai, atsirandantys kaulų čiulpuose sergant megaloblastinėmis anemijomis. Pagrindinis jų požymis – branduolys subręsta vėliau nei citoplazma. Pagrindinės šio reiškinio priežastys – vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas organizme. Šis stygius sutrikdo normalią DNR ir RNR sintezę. Esant megaloblastinei anemijai, kraujyje randama granulocitų hipersegmentacija, Jolly kūnų (Howell-Jolly), Cabot žiedų, eritrocitų bazofilinė punktacija, makrocitinė anemija. Megaloblastinei anemijai būdingas MCV, MCH ir RDW indeksų padidėjimas. Kartu gali būti trombocitopenija ir leukocitopenija. Biocheminiu analizatoriumi galima nustatyti vitamino B12, folio rūgšties, metilmalono rūgšties koncentracijos sumažėjimą serume ir eritrocituose. Paprastai nebūna, kad visi eritropoetiniai elementai virsta megaloblastais. Net ir sunkių megaloblastinių anemijų atveju išlieka tam tikra normoblastinės eritropoezės dalis. Kaulų čiulpuose pasireiškus megaloblastinei anemijai, dominuoja eritroidi- niai elementai. Dėl to leukocitų ir eritrocitų (Leuko/eritro) santykis ryškiai sumažėja. Į periferinį kraują patekusį megaloblastą sunku identifikuoti, todėl paprastai pažymima, kad tai normocitas. Tokiu būdu megaloblastų periferijoje nebūna. Esant lengvai ligos formai ar gydytai makrocitinei anemijai, kaulų čiulpuose gali būti randama megaloblastoidinių elementų. Sergant eritroleukemija (Di Guglielm sindromas), normoblastai ir mieloblastai pakinta taip, kad kartais primena megaloblastus. Tai reta patologija, turinti mažai bendro su tipiška makrocitine anemija. Mieloblastų radimas nesunkiai leidžia atskirti šią patologiją nuo megaloblastinės anemijos. Esant megaloblastinei anemijai, kaulų čiulpuose matosi sulėtėjusi hemopoezė. Išryškėja daug mitozių, gigantiniai mieloidiniai elementai, daug „nuogų“ branduolių. Megaloblasto imu- nofenotipinė charakteristika nesiskiria nuo normoblasto: CD71+, glikoforinas A+, glikoforinas C+. Žr. „Anemijų diagnostinis algoritmas“, „Vitaminas B “, „Folio rūgštis“, „Metilmalono rūgštis“, „Homocisteinas“.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis