Normoblastai ir normocitai kraujyje

Norma
Nerandamas

Sinonimai: rubricitai, rubriblastai.
Kraujas
Tepinėlis

Normoblastų pavadinimas rodo, kad galima skirti normalios eritropoezės elementus (normoblastus) nuo megaloblastinės eritropoezės (megaloblastų) elementų. Normoblastas – pati jauniausia raudonojo kraujo ląstelė, sergant hematologinėmis ligomis patenkanti į periferinį kraują. Tai „eritrocitas su branduoliu“. Yra dvi grupės priežasčių, sąlygojančių normoblastų patekimą į periferinį kraują: a) kaulų čiulpų dirginimas (leukemija, metastazės į kaulų čiulpus, aplazija, mielominė liga) ir b) intensyvi raudonojo kraujo regeneracija (pvz., hemolizė). Pastaroji būna kartu su ryškia retikulocitoze, haptoglobino ir bilirubino rodiklių pokyčiais. Jeigu nor- moblastai patenka į kraują, reikia koreguoti bendrą leukocitų skaičių. Tai taikoma visais atvejais, nesvarbu, kaip nustatytas bendras leukocitų skaičius – mikroskopu ar hematologiniu analizatoriumi. Normoblastų skaičius išreiškiamas santykiu su visais kraujo leukocitais. Užrašas 2:100 reiškia, kad suskaičiavus 100 leukocitų buvo rasti 2 normoblastai. Šis konkretus patologinis pokytis (2:100 normoblastų) nepakankamai didelis, kad ryškiai padidintų leukocitų skaičių (sudaro tik 2% bendro leukocitų skaičiaus). Esant normoblastų skaičiui, tarkim 200:100, leukocitų skaičius bus ryškiai padidėjęs (tik 1/3 visų skaičiuojamų leukocitų analizatoriuje bus iš tikrųjų leukocitai, kiti bus neatpažinti normoblastai). Tokiu atveju tikrąjį leukocitų skaičių reikia perskaičiuoti (perskaičiavimo pavyzdys pateikiamas skyriuje „Hematologinio analizatoriaus grafinės interpretacijos“ su analizatoriaus diagramomis „Normocitai (normoblastai) periferiniame kraujyje“). Normocitų (normoblastų) imunofenotipinė charakteristika: CD71⁺, glikoforinas A⁺, glikoforinas C⁺.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis