Pelger ląstelės

Norma
Gali būti norma – paveldima būklė

Sinonimai: Huet-Pelger ląstelės, Pelgerio granulocitai, Pelger neutrofilai.
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis, kraujo tepinėlis

Pelger ląstelės gali būti randamos atliekant bendrą kraujo tyrimą, mikroskopuojant tepinėlį. Tai jokio gydymo nereikalaujanti būklė, įgimta, dominantiniu būdu paveldima neutrofilų anomalija. Pelger ląstelės – tai normalūs granulocitai, nors jų morfologinė išvaizda neįprasta. Granulocitinės ląstelės turi tamsų kompaktišką branduolį, bet jis didesnis, mažiau segmentuotas. Kartais suklydus bendro kraujo tyrimo atsakyme gali būti nurodytas labai didelis lazdelinių ir metamielocitų procentas. Korektiškame bendro kraujo tyrimo atsakyme būtinai turi būti įrašas apie rastas Pelger ląsteles. Iš esmės šios ląstelės yra vienos iš lengviausiai atpažįstamų kraujo elementų. Žinodami savo „neįprastą“ kraują, šią anomaliją turintys asmenys kartais tyčia stengiasi sužinoti kraujo tyrimo rezultatą. Automatinis analizatorius dažniausiai vertina šias ląsteles kaip granulocitus. Šį segmentacijos sutrikimą pirmą kartą aprašė olandų hematologas K. Pelger. Jis nurodė, kad šių ląstelių atsiradimas galėtų būti susijęs su tuberkulioze. Skirtingai nuo įgimtos anomalijos, kartais ir patologijų metu gali būti matomos atskiros pseudopelgerio ląstelės (lėtinė mieloleukemija, mielofibrozė, sisteminė vilkligė, tuberkuliozė, intoksikacija, leukemoidinė reakcija, MDS sindromas). Visais šiais atvejais randamos atskiros, pavienės Pelger tipo ląstelės, be to, jos nėra pagrindinis laboratorinis patologijos požymis. Pseudopelgerio ląstelės ir Pelgerio ląstelės morfologiškai niekuo nesiskiria. Pagrindinis skirtumas – tokio tipo ląstelių skaičius. Pseudo- pelger ląstelės registruojamos, kai jų matoma tik viena kita. „Tikrasis Pelgeris“ paprastai būdingas didesnei daliai individo granulocitų.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis