Švinas

Norma
Moterys 0–0,41 µmol/l
Vyrai     0–0,48 µmol/l

Kraujas
Specialus mėgintuvėlis, neturintis švino

Švino koncentracija kraujyje tiriama įtarus apsinuodijimą švinu. Imant kraują reikia vengti stiklinių indų, kurių gamybai buvo naudoti švino komponentai. Papildomai švinas gali būti nustatomas audiniuose ir šlapime. Audiniuose jis išsilaiko ilgiausiai. Kiti testai, taikomi apsinuodijus švinu: δ-aminolevulino rūgštis ir laisvas eritrocitų protoporfirinas. Esant lėtiniam apsinuodijimui, visada būna mikrocitinė anemija, eritrocitų bazofilinė punktacija ir specifinė geležies rodiklių biochemija. Geležies ir feritino koncentracija serume padidėja. Trasferinas ir TIBC gali būti nedaug sumažėję. UIBC rodiklis kartais gali sumažėti labai ryškiai. Neradus švino padidėjimo kraujyje, dar negalima atmesti apsinuodijimo švinu galimybės. Apsinuodijimo švinu šaltiniai: dažų, kosmetikos pramonė, degalų gamybos, akumuliatorių baterijų pramonė, netradicinės medicinos priemonės, metalo šaltiniai. Apsinuodijimo švinu simptomai: pilvo skausmai, anoreksija, vėmimas. Sunkesniais atvejais gali būti: anemija, tremoras, konstipacijos, hipertenzija, artralgijos, encefalopatija, mirtis.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis