Tricikliniai antidepresantai

Norma (terapinė koncentracija)
Amitriptilinum 125–250 ng/ml
Nortriptilinum 50–150 ng/ml
Protriptilinum 50–150 ng/ml
Imipraminum 76–250 ng/ml
Desipraminum 150–300 ng/ml
Doksepinum 75–300 ng/ml

Sinonimai: Amitriptilin^®, Imipramin^®, Nortriptilin^®, Desipramin^®, Doxepin^®.
Serumas
Dangtelis raudonas

Triciklinių antidepresantų nustatymo laboratorinis metodas paprastai neskiria aktyvios medžiagos ir vaisto metabolito kraujyje. Tricikliniai antidepresantai pasižymi įvairiomis sąveikomis su kitais medikamentais. Hidrokortizonas ir neuroleptikai padidina triciklinių antidepresantų koncentraciją kraujyje. Barbitūratai, chloralhidratai – mažina. Rūkymas taip pat mažina medikamento koncentraciją kraujyje. Triciklinių antidepresantų koncentracijos kraujyje tiksliai nustatyti negalima, jeigu ligonis vartoja keletą antidepresantų iš karto. Jeigu ligonis kartu vartoja ir fenotiazinus, taip pat negalima nustatyti triciklinių antidepresantų koncentracijos kraujyje.

Triciklinių antidepresantų dozavimo nepatogumai susiję su siauru jų terapiniu langu ir su tuo, kad atskiriems individams jų koncentracija serume labai svyruoja. Šie svyravimai gali atsirasti nepaisant vienodos skiriamos dozės. Preparatą dozuoti sunkina tai, kad perdozavimo simptomai neretai imituoja tuos simptomus, dėl kurių medikamentas buvo paskirtas. Jeigu kardiogramoje QRS tarpas pailgėja – tai turėtų sukelti įtarimą, kad leidžiama antidepresantų dozė buvo viršyta.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis