Trijodtironinas (T3), Trijodtironinas laisvas (FT3)
Trijodtironinas (T3)
Norma
Suaugusieji 1,2–2,7 nmol/l
Vaikai
0–3 dienų 1,3–4,9 nmol/l
4–30 dienų 1,3–5,1 nmol/l
2–12 mėn. 1,2–5,0 nmol/l
1–6 metų 1,3–6,0 nmol/l
7–12 metų 1,2–6,0 nmol/l
13–16 metų 1,7–4,0 nmol/l
Trijodtironinas laisvas (FT3)
Norma
Suaugusieji 5,4–9,4 pmol /l
Vaikai
iki 3-ios dienos 3,3–14,8 pmol/l
4–30 dienų 4,2–16,3 pmol/l
2–12 mėn. 4,0–11,5 pmol/l
1–6 metų 4,6–12,6 pmol/l
7–12 metų 5,0–10,8 pmol/l
13–16 metų 5,2–10,6 pmol/l
Sinonimai: Laisvas trijodtironinas, LT3.
Serumas
Dangtelis raudonas
Laisvo trijodtironino (FT3) tyrimas yra informatyvesnis nei bendro trijodtironino (T3) tyrimas. Esant galimybei reikia skirti laisvo hormono (FT3) nustatymą. Trijodtironinas – tai hormonas, pasižymintis panašiu į tiroksiną periferiniu poveikiu. Visas T3 pasigamina iš T4. Trijodtironino poveikis periferijoje nepalyginamai stipresnis nei tiroksino (T4). Trijodtironinas daug silpniau jungiasi prie transportinio baltymo – tiroksiną surišančio globulino (TBG). Hormono T3 skilimas ir pasišalinimas iš organizmo įvyksta maždaug per 36 valandas. Norint kliniškai vertinti T3 patologiją, svarbu suprasti, kad didžioji šio hormono dalis susidaro ne skydliaukėje, bet periferijoje (kepenyse, inkstuose, fibroblastuose). Kai kurių patologijų metu iš T4 susidaro daug neaktyvios T3 formos, vadinamos atvirkščiu, reversiniu T3. Literatūroje jis žymimas rT3 (normoje šios formos (rT3) taip pat šiek tiek sintezuojama). Pagreitintas rT3 susidarymas sumažina tiek T4 kiekį (iš kurio susidaro rT3), tiek T3 koncentraciją (kuriuo rT3 nepavirsta). Nėštumo metu T3 koncentracija keičiasi daug mažiau nei T4 koncentracija.
Svarbiausias diagnostinis FT3 taikymas – trijodtironino toksikozės diagnozė. Trijodtironino (T3) toksikozę galima įtarti atliekant TSH ir FT4 tyrimą. Jeigu FT4 yra normalus, o TSH sumažėjęs, būtina ištirti FT3. Padidėjusi FT3 koncentracija patvirtina trijodtironino toksikozę (T3 toksikozę). Įvairiais literatūros duomenimis, ji maždaug 20–100 kartų retesnė nei T4 tirotoksikozė.
Vis dėlto manoma, kad iš tikrųjų ji yra dažnesnė nei diagnozuojama. Jeigu yra hipertirozė, tada nustatomas TSH sumažėjimas ir FT4 padidėjimas. Jos metu būtinai padidėja ir FT3. Tačiau apie 5–7% atvejų padidėja tik vienas hormonas – FT3. Tada nustatoma tipiška FT3 toksikozė. Kartais laboratorijoje, kur nėra galimybių nustatyti FT3, manoma, kad įvyko laboratorinio nustatymo klaida. Manoma, kad TSH ir FT4 visada būtinai turi turėti atvirkščią koreliacinį ryšį. Kaip tik šio ryšio neradimas turėtų paskatinti ištirti FT3.
FT3 tyrimą rekomenduojama atlikti, jeigu nustatoma supraventrikulinė tachikardija arba proksimalinė miopatija nepadidėjus T4 koncentracijai.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis