Šlapimtakio striktūra

Ligos aprašymas

Šlapimtakiai – tai tuščiaviduriai iš lygiųjų raumenų sudaryti vamzdeliai, kuriais šlapimas teka iš inkstų į šlapimo pūslę. Šlapimtakio striktūra – tai nenormalus vieno ar abiejų šlapimtakių susiaurėjimas tam tikroje dalyje. Šis susiaurėjimas sutrikdo šlapimo nutekėjimą.

Tikslus sergamumas šia liga nėra žinomas. Dažniau serga vyrai.

Ligos priežastis

Šlapimtakio striktūra gali būti įgimta. Nėra tiksliai žinoma dėl ko ji išsivysto. Neretai šlapimtakio susiaurėjimas atsiranda po įvairių uždegiminių šlapimo takų ligų, susidarius randiniam audiniui po operacijų ar patirtos traumos. Dažniausiai pažeidžiama apatinė šlapimtakio dalis.

Rizikos faktoriai

Šlapimtakio susiaurėjimui atsirasti įtakos turi:

Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos,
Šlapimo organų sistemos intervencinės procedūros,
Šlapimtakių trauma.

Simptomai

Esant šlapimtakių susiaurėjimui, šlapimas blogai nuteka į šlapimo pūslę. Iš pradžių šlapimtakių raumenys susitraukia stipriau, šlapimas prateka. Vėliau šlapimtakio sienelė išsiplečia, šlapimtakis tampa vingiuotas. Patologinio proceso šlapimtakiuose greitis priklauso nuo šlapimtakio susiaurėjimo (striktūros) laipsnio, t.y., kuo siauresnis šlapimtakis, tuo mažiau šlapimo prateka ir greičiau sutrikdoma normali šlapimtakio funkcija. Šlapimtakio striktūrai būdingi šie klinikiniai požymiai:

Šono ar pilvo skausmas,
Pykinimas, vėmimas,
Dažnos šlapimo takų infekcijos,
Bendras silpnumas.

Diagnostika

Šlapimtakio striktūra gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl būtina kruopščiai išsiaiškinti ligos simptomus, taip pat priežastis, kurios galimai sukėlė ligą. Diagnozei nustatyti gali būti pasitelkiami įvairūs instrumentiniai tyrimai: rentgenografija, retrogradinė pielograma, ultragarsinis tyrimas, ureteroskopija ar magnetinio branduolinio rezonanso tyrimas (retai atliekama). Įtariant striktūrą dėl navikinio proceso gali prireikti išsamesnių tyrimų (biopsinės medžiagos paėmimo).

Gydymas

Dažniausiai nustačius šlapimtakio striktūrą pasitelkiamas minimaliai invazyvus chirurginis gydymas, kurio metu laparoskopijos, endoskopijos ir kitų procedūrų metu pašalinamas randinis audinys. Jei striktūra užima didelę dalį šlapimtakio, ji gali būti šalinama, o vietoj to šlapimtakis suformuojamas iš plonosios žarnos segmento (retai atliekama). Kartais striktūros gydymui pasitelkiama balioninė šlapimtakio dilatacija (išplėtimas). Po plėtimo, striktūros šalinimo neretai naudojamas stentas (vamzdelis, kuris yra įkišamas į šlapimtakį, juo teka šlapimas), kuris laikomas kelias savaites.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas