Kraujavimas
KRAUJAVIMAS
Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas į visus organizmo audinius ir organus. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui, organizmas gali būti gyvas. Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Nukraujavus gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, ištikti šokas. Netekęs daug kraujo, žmogus gali mirti.
Klasifikacija/priežastys
Kraujavimas gali būti išorinis ir vidinis.
Išorinis kraujavimas – tai kraujavimas iš akimi matomos žaizdos, kurią mes galime užspausti.
Vidinis kraujavimas – tai nematomas kraujavimas į vidines kūno dalis.
Kaip atpažinti?
Išorinis kraujavimas matomas.
Vidinis kraujavimas nematomas, kraujuoja į vidines kūno ertmes. Įtarti, jog gali būti vidinis kraujavimas galima, jei yra:
•didelės energijos sukelta buka trauma (poveikio vietoje dažniausiai būna mėlynė ar nubrozdinimas);
•šautinė ar durtinė žaizda;
•šoko požymis: pacientas sudirgęs ar vangus, oda šalta ir išblyškusi, padažnėjęs pulsas.
Pirmoji pagalba
Tikslai
1.Sustabdyti kraujavimą.
2.Išvengti šoko arba jį gydyti.
3.Išvengti infekcijos.
4.Organizuoti nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę
Veiksmai
1.Jei turite, užsimaukite pirštines.
2.Nurenkite drabužį arba nukirpkite, kad pamatytumėte kraujuojančią vietą.
3.Kraujuojančią vietą užspauskite tamponu arba spauskite rankomis. Galite prašyti, kad nukentėjusysis pats savo rankomis užspaustų kraujuojančią žaizdą.
4.Marlės tamponu užsaustą žaizdą sutvarstykite paprastu arba elastiniu bintu.
5.Padarykite spaudžiamąjį tvarstį iš tvirtai susukto tvarsčio ir paprasto tvarsčio.
6. Prireikus naudokite pagalbinius būdus:
•pakelkite galūnę,
•tipinius taškus spauskite.
Pavojai ir pastabos
Varžtu kraujavimo stabdyti nerekomenduojama.