Hipolipideminiai vaistai
HIPOLIPIDEMINIAI VAISTAI
TULŽIES R. SURIŠANČIOS MEDŽIAGOS (KOLESEVELAMAS )
Neabsorbuojamas lipidus mažinantis polimeras, kuris, prisijungęs tulžies rūgštis žarnoje, trukdo jų reabsorbcijai. Kolesevelamas turi būti vartojamas mažiausiai prieš keturias valandas arba praėjus mažiausiai keturioms valandoms po kito vaistinio preparato pavartojimo, kad nesumažėtų kito vartojamo vaisto rezorbcija. Kartu vartojant vaistinius preparatus, kurių dozes reikia dalinti, reikia atkreipti dėmesį, kad reikalinga kolesevalamo dozė turi būti vartojama vieną kartą per parą.
Sąveika su antikoaguliantais
Gydymas antikoaguliantais – varfarinu ar panašiais preparatais, turi būti atidžiai stebimas, kadangi tulžies rūgštis surišančios medžiagos, tokios kaip kolesevelamas, sumažina vitamino K absorbciją ir dėl to gali turėti įtakos vitamino K antagonistų antikoaguliaciniam poveikiui. Specifinės klinikinės sąveikos tyrimai su kolesevelamu ir vitaminu K neatlikti.
Sąveika su antidiabetiniais vaistais
Kolesevelamą ir glibenklamidą vartojant kartu, atitinkamai 32 % ir 47 % sumažėjo glibenklamido „plotas po kreive“ ir Cmax. Sąveika nestebėta, kai kolesevelamas buvo vartojamas praėjus 4 valandoms po glibenklamido pavartojimo. Vartojant kartu su repaglinidu jokio poveikio „plotui po kreive“ nebuvo, o buvo stebimas 19 % repaglinido Cmax sumažėjimas, kurio klinikinė reikšmė nežinoma. Sąveika nestebėta, kai kolesevalamo buvo vartojama praėjus vienai valandai po repaglinido pavartojimo. Sveikiems savanoriams kolesevelamo sąveika su pioglitazonu nenustatyta.
Sąveika su statinais
Klinikinių tyrimų metu skiriant kolesevelamą kartu su statinais buvo pastebėtas papildomas MTL- cholesterolio koncentraciją mažinantis efektas, o nepageidaujamo poveikio pastebėta nebuvo. Sąveikos tyrimo metu nustatyta, kad kolesevelamas neturėjo poveikio lovastatino biologiniam prieinamumui.
Šaltiniai: Cholestagel. Preparato charakteristikų santrauka. Donovan J.M. et al. Drug interactions with colesevelam hydrochloride, a novel, potent lipid-lowering agent. Cardiovasc Drugs Ther. 2000 Dec;14(6):681-90.
Ezetimidas
Tai naujos klasės lipidų kiekį kraujyje mažinanti medžiaga, kuri selektyviai slopina cholesterolio ir panašių augalinių sterolių absorbciją žarnyne. Ezetimibo molekulės taikinys yra sterolių nešiklis, Niemann- Pick C1-Like 1 (NPC1L1), kuris yra atsakingas už cholesterolio ir fitosterolių absorbciją iš žarnyno. Ikiklinikinių tyrimų metu nustatyta, kad ezetimibas nestimuliuoja citochromo P450 vaistinius preparatus metabolizuojančių fermentų. Nestebėta kliniškai reikšmingos sąveikos tarp ezetimibo ir vaistų, metabolizuojamų citrochromų P450 1A2, 2D6, 2C8, 2C9 ir 3A4 bei N-acetiltransferazės. Klinikinių sąveikos tyrimų metu ezetimibas neveikė kartu vartojamų dapsono, dekstrometorfano, digoksino, geriamųjų kontraceptikų (etinilestradiolio ir levonorgestrelio), glipizido, tolbutamido ar midazolamo farmakokinetikos.
Sąveika su fibratais
Kartu vartojamas fenofibratas (ar gemfibrozilis) šiek tiek padidina bendrąją ezetimibo koncentraciją (atitinkamai apie 1,5 ir 1,7 karto). Fibratai gali skatinti cholesterolį išsiskirti į tulžį ir susidaryti tulžies akmenims. Tyrimų su gyvūnais metu ezetimibas retkarčiais didino cholesterolio kiekį tulžyje, tačiau ne visų rūšių gyvūnams. Negalima atmesti,
kad akmenų formavimosi pavojus yra susijęs su gydymu ezetimidu. Jeigu pacientui, vartojančiam ezetimidą ir fenofibratą, įtariama tulžies akmenligė, reikia ištirti tulžies pūslę, o šį gydymą nutraukti. Ezetimido sąveikos su kitais fibratais tyrimų neatlikta.
Sąveika su statinais
Kliniškai reikšmingos sąveikos nestebėta, kai ezetimibo buvo skiriama kartu su atorvastatinu, simvastatinu, pravastatinu, lovastatinu, fluvastatinu ar rozuvastatinu.
Sąveika su ciklosporinu
Pacientams po inkstų transplantacijos, kurių kreatinino klirensas > 50 ml/min, vartojusius pastovią ciklosporino dozę, nustatyta, kad vienkartinė 10 mg ezetimido dozė 3,4 karto padidino vidutinį bendrojo ezetimibo „plotą po kreive“ lyginant su sveikais kito tyrimo kontrolinės grupės pacientais (n=17), kurie gavo vien tik ezetimibą. Kito tyrimo metu pacientui po inkstų transplantacijos, kuriam buvo sunkus inkstų nepakankamumas ir kuris buvo gydytas ciklosporinu ir įvairiais kitais vaistais, 12 kartų padidėjo bendrojo ezetimibo ekspozicija lyginant su kontrolinės grupės pacientų, kurie gavo vien tik ezetimibą, duomenimis. Be to, tyrime, kuriame dalyvavo 12 sveikų asmenų, vartojusiesiems 20 mg ezetimibo 8 dienas kartu su vienkartine 100 mg ciklosporino doze septintąją dieną ciklosporino „plotas po kreive“ vidutiniškai padidėjo 15 % lyginant su vartojusiaisiais tik vieno ciklosporino vienkartinę 100 mg dozę. Kontroliuojamas tyrimas nustatyti kartu skiriamo ezetimibo poveikį ciklosporino ekspozicijai pacientams po inkstų transplantacijos nebuvo atliktas. Pacientams, vartojantiems ezetimibą ir ciklosporiną, reikia stebėti ciklosporino koncentraciją pacientams plazmoje.
Sąveika su antikoaguliantais
Kartu skiriamas ezetimibas (10 mg vieną kartą per parą) reikšmingai neveikė varfarino biologinio prieinamumo ir protrombino laiko tyrime, kuriame dalyvavo 12 sveikų suaugusių vyrų. Vis dėlto vaistui patekus į rinką, buvo pranešta apie padidėjusį tarptautinį normalizuotą santykį (TNS) pacientams, vartojusiems ezetimibą kartu su varfarinu ar fluindionu. Jei ezetimidas skiriamas jau vartojantiems varfariną (ar kitą kumarino antikoaguliantą, ar fluindioną), reikia stebėti tarptautinį normalizuotą santykį (TNS).
FENOFIBRATAS
Sąveika su geriamaisiais antikoaguliantais
Fenofibratas sustiprina geriamų antikoaguliantų poveikį ir kraujavimo riziką. Pradedant gydymą fenofibratu rekomenduojama vienu trečdaliu sumažinti antikoaguliantų dozę ir vėliau esant reikalui palaipsniui ją koreguoti pagal TNS (Tarptautinį normalizuotą santykį).
Sąveika su ciklosporinu
Nustatyti keli sunkūs grįžtamieji inkstų funkcijos nepakankamumo atvejai, fenofibratą ir ciklosporiną vartojant kartu. Todėl šių pacientų inkstų funkciją reikia atidžiai stebėti ir nustačius didelius laboratorinių tyrimų rezultatų pokyčius, gydymą nutraukti.
Sąveika HMG CoA reduktazės inhibitoriais (statinais) ir kitais fibratais
Sunkaus raumenų toksiškumo rizika padidėja kartu vartojant fibratą ir HMG-CoA reduktazės inhibitoriumi ar kitu fibratu. Gydymą šiuo deriniu reikia skirti atsargiai atidžiai stebint pacientus dėl raumenų toksiškumo simptomų.
Sąveika su glitazonais
Fenofibratą ir glitazonus vartojant kartu, buvo pranešta apie grįžtamojo paradoksalaus DTL cholesterolio kiekio sumažėjimo atvejus. Todėl, pradedant vartoti šiuos preparatus kartu bei nutraukiant kurio nors iš jų vartojimą, rekomenduojama sekti DTL cholesterolio kiekį, kad DTL cholesterolio koncentracija nebūtų per maža.
Sąveika su citochromo P450 fermentų inhibitoriais/induktoriais
Tyrimai in vitro, naudojant žmogaus kepenų mikrosomas, parodė, kad fenofibratas ir fenofibrino rūgštis nėra citochromo (CYP) P450 izoformų CYP3A4, CYP2D6, CYP2E1 ar CYP1A2 inhibitoriai. Esant terapinėms koncentracijoms jie sukelia silpną CYP2C19 ir CYP2A6 bei nedidelio ar vidutinio laipsnio CYP2C9 slopinimą. Pacientus, vartojančius kartu fenofibratą ir CYP2C19, CYP2A6 bei ypač CYP2C9 metabolizuojamus vaistinius preparatus, kurių terapinė platuma yra nedidelė, reikia atidžiai stebėti ir, jei būtina, koreguoti šių vaistinių preparatų dozę.
Šaltiniai: Ascah K. J., Rock G. A., Wells P. S. Interaction between fenofibrate and warfarin. Ann Pharmacother. 1998 Jul-Aug;32(7-8):765-8.
Jacob S. S. et al. Simvastatin, Fenofibrate, and Rhabdomyolysis. Diabete Care. 2005; 28(5): 1258.
NIKOTINO RŪGŠTIS
Lietuvoje buvo registruoti trys nikotino r. (1000 mg) ir laropipranto (20 mg) preparatai – Pelzont, Tredaptive ir Trevaclyn, tačiau jų registracija buvo atšaukta.
OMEGA-3 POLINESOČIOSIOS RIEBIOSIOS RŪGŠTYS
Dažniausiai skiriamos kaip savarankiški arba papildomi hipolipideminiai vaistai kartu su statinų preparatais.
Sąveika su geriamaisiais antikoaguliantais (varfarinu, dabigatranu, rivaroksabanu)
Sąveikos rezultatas.
Pailgėjęs TNS, tam tikra kraujavimo rizika.
Komentarai:
Didelės omega-3 polinesočiųjų riebiųjų r. Dozės pasižymi tam tikromis antiagregacinėmis ir antikoaguliacinėmis savybėmis. Skiriant omega-3 riebiąsias r. su varfarinu, rekomenduojama dažniau stebėti krešėjimo rodiklius.
Šaltiniai: Lox C. D. The effects of dietary marine fish oils (omega-3 fatty acids) on coagulation profiles in men. Gen Pharmacol. 1990;21(2):241-6.
Buckley M. S., Goff A. D., Knapp W. E. Fish oil interaction with warfarin. Ann Pharmacother.2004; 38: 50-3.
Sąveika su kitais hipolipideminiais vaistais (išskyrus statinus, žr. toliau)
Hipertrigliceridemijos gydymo omega-3 r. r. (Omacor) kartu su fibratais patirties nėra.
Šaltinis: Omacor. Preparato charakteristikų santrauka. www.vvkt.lt
Sąveika su statinais
Didelės apimties tyrimai (COMBOS) parodė, kad omega-3 ir statinų (pvz., simvastatino) deriniai veiksmingiau gydo dislipidemijas nei monoterapija. Pastaruoju metu pasirodė publikacijų, kuriose nurodoma, kad statinai slopina teigiamą omega-3 polinesočiųjų
riebiųjų r. poveikį (žr. žemiau); taigi, statinų ir omega-3 r. r. derinių nauda pradėta abejoti.
Šaltiniai: Barter P., Ginsberg H. N. Effectiveness of Combined Statin Plus
Omega-3 Fatty Acid Therapy for Mixed Dyslipidemia. Am J Cardiol. 2008 October 15; 102(8): 1040–1045.
de Lorgeril M. et al. Recent findings on the health effects of omega-3 fatty acids and statins, and their interactions: do statins inhibit omega-3? BMC Medicine. 2013;11:5. doi: 10.1186/1741-7015-11-5.
Sąveika su vitaminu E
Didelis GISSI-Prevenzione tyrimas parodė, kad omega-3 r. r. kartu su vitaminu E sumažina staigios mirties riziką pacientams po miokardo infarkto. Šis poveikis aiškinamas antiaritminėmis omega-3 r.r. savybėmis.
Šaltinis: Marchioli R. et al. Early Protection Against Sudden Death by n-3 Polyunsaturated Fatty Acids After Myocardial Infarction. Time-Course Analysis of the Results of the Gruppo Italiano per lo Studio della Sopravvivenza nell’Infarto Miocardico (GISSI)-Prevenzione. Circulation. 2002;
105: 1897-1903.
PCSK 9 inhibitoriai
Tai nauja hipolipideminių vaistų (monokloninių antikūnų)klasė; šie vaistai blokuoja fermentą PCSK9 (9 tipo proproteino subtilizino/keksino konvertazę), kuris dalyvauja cholesterolio sintezėje. Šios klasės vaistai reikšmingai mažina „blogojo“ (žemo tankio lipoproteinų) sintezę ir kartu su statinais (arba su kitais hipolipideminiais vaistais, jeigu statinai yra kontraindikuotini) vartojami sunkiai hiperlipidemijai gydyti. Yra duomenų, kad tokiems pacientams jie mažina
bendrąjį, taip pat mirštamumą nuo kardiovaskulinių ligų, suretina širdies priepuolių dažnumą. Vartojami parenteriniu būdu 1-2 kartus per mėnesį. Pasaulyje registruoti vaistai: evolokumabas (Epatha), alirokumabas (Praluent).
Sąveika su kitais vaistais
(ištrauka iš Epatha „Preparato charakteristikų santraukos“) Kartu su evolokumabu vartojami statinai 20 % padidina pirmojo išskyrimą. Mat, statinai didina PCSK9 koncentraciją, tačiau evolokumabo farmakodinaminio poveikio lipidams nekeičia. Skiriant statinų kartu su evolokumabu, pastarojo dozės koreguoti nereikia. Farmakokinetinė sąveika tarp evolokumabo ir ezetimido nenustatyta. Farmakodinaminė ir farmakodinaminė sąveika tarp evolokumabo ir kitų hipolipideminių vaistų netyrinėta.
Šaltinis: https://www.medicines.org.uk/emc/medicine/30627
STATINAI (HMG-CoA reduktazės inhibitoriai)
Daugelį lipofilinių statinų (simvastatiną, lovastatiną ir atorvastatiną) metabolizuoja citochromo P-450 šeimos fermentas CYP3A4 (fluvastatiną – CYP2C9). Todėl CYP3A4 ir CYP2C9 inhibitoriai gali reikšmingai didinti atitinkamų statinų koncentraciją plazmoje bei rabdomiolizės pavojų. Statinus į kepenis transportuoja nešiklis OATP, o į žarnyną – nešiklis P-glikoproteinas, todėl taip pat galima jų sąveika su vaistais, šių nešiklių inhibitoriais ar induktoriais. Netrauminės rabdomiolizės rizikos faktoriais yra paciento amžius, moteriška lytis, genetinės priežastys, kepenų ir inkstų nepakankamumas, statinų dozės, vaistų sąveika ir kt. Maždaug 50 % statinų sukeliamų rabdomiolizės atvejų yra antriniai, t.y. vaistų sąveikos pasekmė. Visais atvejais būtina stebėti paspecialioji cientus dėl miopatijos ir rabdomiolizės simptomų, įskaitant fermento kreatininkinazės aktyvumą.
Šaltinis: Zhelyazkova-Savova M., Gancheva S., Sirakova V. Potential statin-drug interactions: prevalence and clinical significance. Springer- Plus. 2014 Mar 31;3:168.
Sąveika su amjodaronu
Sąveikos rezultatas.
Didėja miopatijos ir rabdomiolizės pavojus.
Komentarai.
Daugelį statinų (simvastatiną, lovastatiną, atorvastatiną) metabolizuoja kepenų fermentas CYP3A4, tuo tarpu amjodaronas slopina šio fermento aktyvumą ir taip didina statinų koncentraciją serume. Sąveika apibūdinama kaip „pavojinga“, rabdomiolizės simptomų atsiradimas labiausiai tikėtinas po 2 gydymo savaičių. Rekomenduojama vartoti minimalias statinų (pvz., simvastatino ne daugiau kaip 20 mg) dozes ir stebėti pacientus dėl rabdomiolizės simptomų (raumenų skausmų, silpnumo, pilvo skausmo, vėmimo, kreatinkinazės aktyvumo padidėjimo ir kt.). Kaip saugesnę alternatyvą geriau rinktis pravastatiną, rozuvastatiną ar fluvastatiną, kurie nėra metabolizuojami minėto fermento ir taip išvengti pavojingos sąveikos.
Šaltinis: Marot A. et al. Concomitant use of simvastatin and amiodarone resulting in severe rhabdomyolysis: a case report and review of the literature. Acta Clin Belg. 2011 Mar-Apr;66(2):134-6.
Roten L. et al. Rhabdomyolysis in association with simvastatin and amiodarone. Ann Pharmacother. 2004 Jun;38(6):978-81.
Bellosta S., Paoletti R., Corsini A. Safety of Statins. Focus on Clinical Pharmacokinetics and Drug Interactions. Circulation. 2004 Jun 15;109(23 Suppl 1):III50-7.
Sąveika su makrolidų grupės antibiotikais (klaritromicinu, eritromicinu)
Sąveikos rezultatas.
Miopatijos ir rabdomiolizės pavojus.
Komentarai.
Farmakokinetinė sąveika nustatyta tarp statinų ir makrolidų grupės antibiotikų, kuriuos metabolizuoja fermentas CYP3A4. Minėti antibiotikai slopina statinų metabolizmą kepenyse, didindami pastarųjų koncentraciją kraujyje ir rabdomiolizės pavojų. Simvastatino derinys su eritromicinu ar klaritromicinu kontraindikuotinas.
Kaip saugesnę alternatyvą patartina rinktis statinus ir antibiotikus, kurie nėra metabolizuojami CYP3A4. Kliniškai reikšminga sąveika pasitaiko, palyginti, retai.
Šaltinis: Patel A. M. et al. Statin Toxicity From Macrolide Antibiotic Coprescription: A Population-Based Cohort Study. Ann Intern Med. 2013 Jun 18;158(12):869-76. doi: 10.7326/0003-4819-158-12-201306180-00004.
Sąveika su antidiabetiniais vaistais
Teigiamas statinų vaidmuo, gydant diabetu sergančiųjų dislipidemiją, neabejotinas. Išskyrus keletą aprašytų sąveikos atvejų, statinai reikšmingai nesąveikauja su daugeliu antidiabetinių vaistų. Didesnės kaip 40 mg fluvastatino dozės gali intensyvinti glibenklamido sukeliamą hipoglikemiją, analogiška sąveika aprašyta tarp simvastatino ir glibenklamido. Metforminas kepenyse nemetabolizuojamas, todėl sąveika su statinais mažai tikėtina. DPP-4 inhibitoriai (gliptinai) kepenyse ir tiazolidindionai yra nedaug metabolizuojami, todėl sąveika per citochromo P-450 fermentus nereikšminga. Apskritai, literatūroje aprašytos statinų sąveikos su antidiabetiniais vaistais vertinamos kaip moksliniu požiūriu menkai pagrįstos ir kliniškai mažai reikšmingos.
Šaltiniai: Schelleman H. et al. Pharmacoepidemiologic and in vitro evaluation of potential drug-drug interactions of sulfonylureas with fibrates and statins. Br J Clin Pharmacol. 2014 Sep;78(3):639-48.
Bhome R., Penn H. Rhabdomyolysis precipitated by a sitagliptin-atorvastatin drug interaction. Diabet Med. 2012 May;29(5):693-4.
Sąveika su geriamaisiais antikoaguliantais vitamino K antagonistais (varfarinu, acenokumaroliu)
Sąveikos rezultatas.
Pailgėjęs tarptautinis normalizavimo indeksas (TNS) ir kraujavimo pavojus. Labiausiai tikėtina fluvastatino, kurį metabolizuoja CYP2C9, sąveika su minėtais antikoaguliantais, tačiau sąveika aprašyta taip pat su simvastatinu ir lovastatinu.
Komentarai.
Varfarino ir acenokumarolio aktyviuosius S-izomerus metabolizuoja fermentas CYP2C9, mažiau veiklųjį R-izomerą – CYP1A2 ir CYP3A4. Fluvastatinas slopindamas CYP2C9, didina varfarino ir acenokumarolio koncentraciją plazmoje. Rekomenduojama stebėti kraujo krešėjimo rodiklius (TNS). Nors literatūroje aprašyta pavienių kraujavimo atvejų, tačiau greičiausia klinikinė sąveikos reikšmė nedidelė.
Šaltinis: https://www.gov.uk/drug-safety-update/statins-interactionsand- updated-advice-for-atorvastatin
Sąveika su kitais hipolipideminiais vaistais (fibratais ir nikotino r.)
Sąveikos rezultatas.
Miopatijos ir ir rabdomiolizės rizika.
Komentarai.
Fenofibrato ir statinų deriniai gana plačiai vartojami sunkiai dislipidemijai gydyti (ypač sergantiesiems diabetu). Antra vertus, nuo šių derinių yra aprašyta rabdomiolizės atvejų. Farmakokinetinė sąveika aiškinama tuo, kad fenofibratas yra CYP2C9 inhibitorius, o gemfibrozilas slopina statinų sujungimą su gliukurono r. kepenyse. Tiek patys fibratai, tiek ir didelės nikotino r. Dozės retais atvejais gali provokuoti miopatiją, todėl galima ir jų farmakodinaminė sąveika su statinų grupės preparatais. Gydyti statinų ir fibratų deriniais derėtų atsargiai; kai kuriose šalyse konkretūs deriniai laikomi kontraindikuotinais. Galbūt, fluvastatinas šiuo požiūriu yra saugesnis už kitus.
Šaltiniai: Unal A. et al. Fenofibrate-induced acute renal failure due to massive rhabdomyolysis after coadministration of statin in two patients. Intern Med. 2008;47(11):1017-9.
Tenenbaum A., Fisman E. Z. „If it ain‘t broke, don‘t fix it“: a commentary on the positive-negative results of the ACCORD Lipid study. Cardiovasc Diabetol. 2010 Jun 15;9:24.
Sąveika su nedihidropiridininiais kalcio antagonistais (verapamiliu, diltiazemu)
Sąveikos rezultatas.
Miopatija (raumenų skausmai, silpnumas), ženklus kreatinkinazės aktyvumo plazmoje padidėjimas, l. retai – rabdomiolizė.
Komentaras.
Verapamilis ir diltiazemas slopina kepenų fermentą CYP3A4, kuris metabolizuoja kai kuriuos statinus (išvardinti aukščiau), todėl gali didėti pastarųjų konc. plazmoje. Sąveika gali būti reikšminga su simvastatinu, atorvastatinu ir cerivastatinu (fluvastatinas, pravastatinas ir rozuvastatinas nėra metabolizuojami minėto fermento, todėl su verapamiliu ar diltiazemu reikšmingai nesąveikauja). Derinant verapamilį ar diltiazemą su minėtais statinais, rekomenduojama vartoti pačią mažiausią statinų dozę. Patartina stebėti pacientą dėl miopatijos simptomų. Alternatyva – skirti kitus statinus, kurie nėra metabolizuojami minėto fermento (žr. aukščiau) arba dihidropiridininius kalcio kanalų blokatorius. Statinai su pastaraisiais reikšmingai nesąveikauja, nes minėtas fermentas kaip taisyklė nemetabolizuoja dihidropiridininių kalcio antagonistų.
Šaltinis: Hansten P. D. Possible risks to patients receiving statins combined with other medications. J Am Coll Cardiol. 2003;41(3):519-520.
Sąveika su priešepilepsiniais vaistais
Vaistų sąveikos požiūriu visus priešepileptinius vaistus galima suskirstyti į citochromo P-450 šeimos fermentus indukuojančius ir neindukuojančius.
Sąveika su fermentus indukuojančiais (karbamazepinu, fenitoinu, fenobarbitaliu, primidonu)
Sąveikos rezultatas.
Silpnesnis citochromo P-450 šeimos fermento CYP3A4 metabolizuojamų statinų poveikis.
Komentarai.
Minėti priešepilepsiniai vaistai indukuoja fermentą CYP3A4. Gydant minėtų priešepilepsinių vaistų ir statinų deriniu rekomenduojama stebėti lipidų koncentraciją plazmoje.
Šaltinis: Johannessen S., Landmark C. J. Antiepileptic drug interactions – principles and clinical implications. Curr Neuropharmacol. 2010 Sep;8(3):254-67.
Sąveika su azolų grupės sisteminio poveikio priešgrybeliniais preparatais (flukonazoliu, itrakonazoliu, ketokonazoliu ir mikonazoliu)
Sąveikos rezultatas.
Miopatijos ir rabdomiolizės pavojus. Minėti antigrybeliniai preparatai yra stiprūs fermento CYP3A4 inhibitoriai. Rekomenduojama rinktis statinų preparatus, kurie nėra metabolizuojami minėto fermento, pvz., pravastatiną arba rozuvastatiną.
Šaltinis: Wills B. et al. Case Report: Drug Interactions Between Statins and Azole Antifungals. Am Fam Physician. 2005 Jul 15;72(2)
Sąveika su ranolazinu
Sąveikos rezultatas.
Miopatijos ir ir rabdomiolizės rizika.
Komentarai.
Ranolazinas slopina CYP3A4 ir saikingai – P-glikoproteiną. Dėl to gali didėti kartu vartojamų atorvastatino, lovastatino ir simvastatino koncentracija kraujyje. Rekomenduojama gydymą statinais pradėti nuo mažiausių dozių arba vartoti statinus, kurių nemetabolizuoja CYP3A4 fermentas.
Šaltinis: Ranexa. Preparato charakteristikų santrauka. www.vvkt.lt
Sąveika su rifampicinu
Sąveikos rezultas.
Stipresnis, vėliau silpnesnis (!) statinų poveikis.
Komentarai.
Rifampiciną metabolizuoja citochromo P-450 šeimos fermentas CYP3A4, kurį rifampicinas po tam tikro laiko indukuoja. Todėl rifampicinu gydomiems
pacientams, visų statinų, kuriuos metabolizuoja minėtas fermentas, pvz., simvastatino, koncentracija plazmoje būna pastebimai mažesnė. Tačiau pradėjus skirti, pvz., atorvastatiną kartu su rifampicinu (ir vice versa), atorvastatino koncentracija pirmosiomis dienomis gali padidėti iki 2 kartų. Be to, rifampicinas kiek slopina kitus (nesusijusius su P-450) statinų biotransformacijos kelius.
Šaltiniai: Kyrklund C. et al. Rifampin greatly reduces plasma simvastatin and simvastatin acid concentrations. Clin Pharmacol Ther. 2000 Dec;68(6):592-7.
PL Detail-Document by Melanie Cupp M. Prescriber‘s Letter 2012; 28(6):280616.
Sąveika su ŽIV proteazės inhibitoriais
Sąveikos rezultatas.
Miopatijos ir rabdomiolizės rizika.
Komentarai.
Visi ŽIV proteazės inhibitoriai yra stiprūs CYP3A4 inhibitoriai, todėl vartojami kartu statinais didina pastarųjų koncentraciją kraujyje. Kai kurių CYP3A4 nemetabolizuojamų statinų (pvz., rozuvastatino) sąveika su proteazių inhibitoriais gali būti aiškinama pastarųjų poveikiu kepenų nešikliui OATP1B1. Draudžiama vartoti ŽIV proteazių inhibitorius kartu su lovastatinu ar simvastatinu. Kitais atvejais rekomenduojama vartoti mažiausias statinų dozes. Kadangi ŽIV infekcija paprastai gydoma 4 antiretrovirusinių vaistų deriniu, kuriame beveik visuomet yra ritonaviras, sąveiką reikia patikrinti pagal konkretaus priešvirusinio vaisto „preparato charakteristikų santrauką“.