Alergijos maistui diagnostika: kokios naujovės?

Gyd. Linas Griguola, doc. Laura Malinauskienė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika

Įvadas

Kalbant apie alergiją maistui, svarbu pabrėžti, kad įsijautrinimo alergenų šaltiniui nustatymas nėra lygus alergijos nustatymui. Nėra konkrečios imunoglobulinų E (IgE) titrų reikšmės, kuri leistų patikimai numanyti maisto alergenų sukeliamų simptomų pasireiškimo ir sunkumo tikimybę. Norint patvirtinti alergiją maistui, visada turi būti atliekami provokaciniai mėginiai. Klaidingai teigiami tyrimų atsakymai gali lemti nereikalingą maisto produktų vengimą, kuris turės įtaką visavertei mitybai, augimui ir natūraliam maisto tolerancijos išsivystymui bei nereikalingą baimę ir savęs ribojimą kasdieniame gyvenime. Klaidingi neigiami tyrimų rezultatai lems žinių stoką apie tai, kokių maisto produktų reikia vengti, bei netikėtas alergines reakcijas.
Su tradiciniais diagnostikos metodais taikant ir komponentinę diagnostiką, alergijos maistui nustatymo jautrumas ir tikslumas stipriai padidėja. Tradiciniai metodai tiria įsijautrinimą visam alergenų šaltiniui. Tik kai kurie alergenai, esantys alergenų šaltinyje, yra siejami su kliniškai reikšmingomis alerginėmis reakcijomis, todėl komponentinė diagnostika padeda išaiškinti įsijautrinimą konkretiems, pacientui kliniškai reikšmingiems baltymams.
Alergenų komponentinė diagnostika papildomai suteikia informacijos, kai tiriamas įsijautrinimas labiliems alergenams; vertinamos kryžminės reakcijos tarp skirtingų alergenų šaltinių, jų pasireiškimo rizika; nustatoma, kuriam alergenui įsijautrinimas yra pirminis; vertinama paciento rizika patirti sunkias, sistemines alergines reakcijas.
Tiriant reikia vengti plataus spektro alergenų palečių. Privaloma gerai išanalizuoti paciento ligos eigą, įvertinti, ar patiriami simptomai gali būti nulemti nuo IgE priklausomų reakcijų (1 lentelė). Įsijautrinimą nustatantys tyrimai turi būti atliekami tik kliniškai įtariamiems alergenams.
Šiame straipsnyje aptarsime alergijos specifinėms maisto grupėms nustatymo galimybes. Tamsesniu šriftu išskiriami alergenai ir jų komponentai, prieš kuriuos galima nustatyti specifinius IgE ir Lietuvoje.

1 lentelė. Kada verta atlikti odos mėginius ar nustatyti specifinius IgE prieš maisto produktus

Alergija pienui

Vidutiniškai apie 80 proc. karvių pieno baltymų sudaro kazeinai (pvz., Bos d 8), kitą dalį sudaro serumo baltymai (alfa laktoalbuminas Bos d 4, beta laktoglobulinas Bos d 5 ir serumo albuminas Bos d 6). Kazeinas yra gana atsparus karščiui – net 90 min. kaitinant 90 °C temperatūroje, jis išlaiko savo alergeniškumą. Serumo baltymai yra labilūs, neatsparūs karščiui. Gali būti įsijautrinimas daugiau nei vienam karvių pieno baltymui.
Apie du trečdaliai pienui alergiškų vaikų negali gerti neapdoroto pieno. Tiesa, jei pienas yra gerai termiškai apdorotas (pvz., kaitintas ≥175 °C temperatūroje ne trumpiau nei 30 min.) ar yra patiekalo ar kepinių sudėtinė dalis – simptomai nepasireiškia.
Karvių pieno baltymų sudėtis pagal aminorūgščių seką daugiau nei 80 proc. sutampa su avių ar ožkų pieno baltymų sudėtimi. Daugiau nei 90 proc. atvejų stebimos kliniškai reikšmingos kryžminės reakcijos tarp šių gyvūnų pieno baltymų. Dauguma karvių pienui alergiškų žmonių simptomus patirs vartodami avių ir ožkų pieną. Tačiau kryžminis aktyvumas su kumelių, asilių, buivolių ar kupranugarių pienu yra itin mažas (Įsijautrinimo karvių pieno komponentams išaiškinimas padeda nustatyti, ar galima vartoti termiškai apdorotus pieno produktus. Jei antikūnų titrai prieš kazeiną yra maži, paprastai galima vartoti termiškai apdorotus pieno produktus, nesibaiminant jokių simptomų rizikos. Tai padeda įgyti ir išlaikyti toleranciją pienui.
Paprastai vaikams iki 4 metų alergija pienui pradingsta. Jei mokyklinio amžiaus vaikui pasireiškia alergija pienui, greičiausiai simptomai pasireiškia dėl kazeino (Bos d 8).
Padidėję IgE antikūnų titrai prieš pieno baltymus nurodo IgE nulemtą įsijautrinimą, bet nebūtinai alergiją pienui. Jei įtariama IgE nulemta reakcija į pieną, reikalingas detalesnis ištyrimas.
Jei įtariama, kad pieno sukelti simptomai pasireiškė ne dėl IgE nulemtų reakcijų, reikia atlikti kontroliuojamąjį eliminacijos ar provokacijos testą su pieno produktais, prireikus testai gali būti dvigubai akli.

Alergija vištų kiaušiniams

Teigiamas odos dūrio mėginys ar padidėję IgE antikūnų titrai prieš vištų kiaušinius dažnai nustatomi vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Tačiau tik dviem trečdaliams jų pasireiškia simptomai.
Antikūnų prieš kiaušinių alergenų komponentus tyrimas teikia daug klinikinės naudos ir papildomos informacijos prieš provokacinius mėginius.
Pagrindinis vištų kiaušinių alergenas, išliekantis aktyvus net ir termiškai apdorotuose kiaušiniuose, yra ovomukoidas (Gal d 1).
Kiti kiaušinių baltymai, pavyzdžiui, ovalbuminas (Gal d 2), konalbuminas (Gal d 3), lizocimas (Gal d 4), yra labilūs, karščiui neatsparūs baltymai. Jų alergeniškumas stipriai sumažėja gerai pakaitinus. Lizocimo (E1105), kaip maisto priedo, dažnai dedama į įvairius maisto produktus, burnos dantų pastą ar kitus burnos priežiūros produktus.
Kai kurie vištų kiaušiniams alergiški asmenys gali vartoti gerai termiškai apdorotus produktus, turinčius kiaušinių. Įtarus alergiją kiaušiniams, diagnozei patikslinti rekomenduojama atlikti kontroliuojamąjį eliminacinį ar provokacinį testus. Dažniausiai provokaciniam testui naudojamas išvirtas kiaušinio baltymas, todėl vaikams, kurie turi padidėjusius specifinius IgE kiaušiniams titrus, provokacinis mėginys gali būti neigiamas, o simptomus gali provokuoti tik žali kiaušiniai. Siekiant nustatyti tolerancijos kiaušiniams lygį, galima tirti IgE antikūnus prieš kiaušinio alergenų komponentus. Jei tyrimais nenustatomas įsijautrinimas ovomukoidui, o randami padidėję titrai kitiems kiaušinių baltymams, pacientas greičiausiai toleruos virtus kiaušinius, tačiau turėtų vengti termiškai neapdoroto kiaušinių formų.

Alergija kviečiams

Kviečiai priklauso miglinių žolių šeimai, todėl jiems būdingos kryžminės reakcijos su kitais tai pačiai šeimai priklausančiais augalais, pavyzdžiui, motiejukais ar pievų žolėmis.
Kryžminės reakcijos tarp kviečių, miežių ir rugių dažnai stebimos alergijos javams atveju. Tačiau tarp kviečių ir avižų kryžminės reakcijos nestebimos. Šiuo metu nėra ištirta, kaip karštis ar apdirbimas veikia kviečių alergeniškumą.
Svarbiausi kviečių alergenai: albuminai, globulinai ir gliuteninai (įskaitant gliadinus). Kviečių gliadinai ir gliuteninai priskiriami kaupimo baltymams. Alergijos javams atvejais omega-5-gliadinas (Tri a 19) turbūt yra pagrindinis alergenas, sukeliantis greitas reakcijas. Simptomus taip pat gali sukelti Tri a 15 (alfa amilazė), Tri a 14 (lipidus pernešantis baltymas), Tri a 26 ir Tri a 36. Kol kas sunku nuspėti sensibilizacijos kiekvienam komponentui reikšmę individualiam pacientui.
Tradiciniai diagnostiniai metodai (dūrio mėginiai ir IgE prieš kviečius nustatymas) remiasi įsijautrinimo prieš alergeno ekstraktą nustatymu. Jie pakankamai jautrūs, tačiau šių metodų specifiškumas – vos 40 proc. Pacientams, kurie yra alergiški žolėms, net 60 proc. atvejų nustatant antikūnus prieš visą kviečių alergenų šaltinį gauti atsakymai bus klaidingai teigiami.
Žolėms alergiškiems pacientams komponentinė diagnostika padeda atskirti tikrą įsijautrinimą. Pavyzdžiui, antikūnų prieš gliadiną nustatymo specifiškumas siekia 96 proc., o jautrumas – 94 proc.
Nuo to, kaip į organizmą patenka alergenas, priklauso IgE sukelti simptomai. Jei alergenas patenka per burną, kviečiai gali sukelti ūminę dilgėlinę, sunkius virškinimo trakto simptomus, pasunkėjusį kvėpavimą ar anafilaksiją. Kvėpavimo takų simptomai pasireiškia, jei alergenas patenka per kvėpavimo takus (pvz., gaminant maistą). Jei kviečių baltymų yra kosmetikoje, jie gali sukelti odos simptomus ar net anafilaksiją.
Alergija kviečiams patvirtinama esant teigiamam provokaciniam mėginiui. Vaikai dažniausiai alergiją javams išauga, tačiau įgyta tolerancija turi būti patvirtinta kartotiniais provokaciniais testais.

Alergija žuviai

Svarbiausias žuvų alergenas – parvalbuminas, esantis raumenyse. Dauguma žuviai alergiškų žmonių yra įsijautrinę šiam baltymui. Parvalbumino alergeniškumas kaitinant reikšmingai nesumažėja. Skirtingose žuvų rūšyse aptinkamas skirtingas parvalbumino kiekis. Pavyzdžiui, parvalbumino koncentracija silkėje yra 100 kartų didesnė nei tune. Kuo didesnė alergeno koncentracija žuvyje, tuo labiau tikėtina, kad suvalgius jos pasireikš stiprūs simptomai.
Daugumai žuvims alergiškų žmonių simptomus provokuoja visos žuvys, tačiau kai kuriems alergijos simptomus sukelia tik tam tikro būrio žuvys. Kai kurie žuvims alergiški asmenys yra įsijautrinę ne parvalbuminui, o kitiems žuvų būriams specifiniams baltymams, pavyzdžiui, enolazei ar aldolazei.
Žuvų parvalbuminas nepasižymi stipriu kryžminiu aktyvumu su tropomiozinu, todėl dalis žuvims alergiškų asmenų nepatirs simptomų valgydami vėžiagyvius ar moliuskus.
Kai kurie žuvims alergiški žmonės gali toleruoti ikrus, taip pat kai kurie ikrams alergiški žmonės gali valgyti žuvį. Pagrindinis ikrų alergenas yra vitelogeninas, o parvalbumino ikruose neaptinkama.

Alergija vėžiagyviams ir moliuskams

Jūros gėrybės gali sukelti sunkias sistemines alergines reakcijas. Vėžiagyviams priskiriami krabai, krevetės, omarai. Moliuskams priskiriami moliuskai, austrės, sraigės ir kalmarai.
Tropomiozinas yra didysis stabilus ir karščiui atsparus šių gyvūnų alergenas. Apie 60 proc. jūrų gėrybėms alergiškų žmonių yra įsijautrinę tropomiozinui (žuvų Pen a 1). Jūrų gėrybėse aptinkama ir kitų alergenų: omaruose – Hom a 1, krabuose – Cha f 1, moliuskuose – Per v 1, sraigėse – Hel as 1, kalmaruose – Top p 1.
Tarp skirtingų vėžiagyvių rūšių dažnai stebimos kryžminės reakcijos. Jei paciento simptomus provokuoja krabai, labai tikėtina, kad juos provokuos ir kiti vėžiagyviai. Tačiau kai kurie vėžiagyviams alergiški asmenys galės valgyti moliuskus, kai kurie moliuskams alergiški asmenys galės valgyti vėžiagyvius.
Vėžiagyviai labiau panašūs į voragyvius nei į žuvis. Todėl tradiciniuose testuose galimos kryžminės reakcijos, pavyzdžiui, su namų dulkių erkėmis.
Alergijos simptomus gali sukelti vandens žinduoliuose ir žuvyse parazituojanti apvalioji kirmėlė (Anisakis).
Atliekant odos dūrio mėginį su komerciniu jūros gėrybių ekstraktu, galimos klaidingai neigiamos reakcijos. Neigiamas rezultatas turėtų būti patvirtinamas atliekant dūrio-dūrio mėginį (kai skarifikatoriumi duriama į maisto produktą ir tada tuo pačiu skarifikatoriumi įduriama į paciento odą) su įtariamu simptomus sukėlusiu maisto produktu.
Specifinių IgE nustatymas prieš tropomioziną (Pen a 1) tiksliau nurodo galimą alergiją krevetėms nei odos dūrio mėginys su komerciniu krevetės ekstraktu ar specifinių IgE titrų prieš visą krevetę nustatymas. Jei reikia, diagnozė gali būti patvirtinama atliekant provokacinį mėginį.

Alergija sojoms

Sojos priklauso pupinių šeimai (lot. Fabaceae). Šią šeimą sudaro daugiau nei 10 tūkst. skirtingų rūšių augalų, krūmų ir medžių. Kai kurie sojų baltymai pasižymi kryžmišku aktyvumu su kitais pupiniais (pvz., žirniais, pupelėmis, lęšiais, žemės riešutais, lubinais, dobilais). Sojų pupelėse yra daug skirtingoms šeimoms priklausančių baltymų ir daugelio jų alergeniškumas dar nėra nustatytas.
Pacientai, įsijautrinę sojoms, gali būti skirstomi į 2 grupes:
1. Įsijautrinę stabiliems ir specifiniams sojų alergenams (Gly m 5, 6 ir 8). Šiai baltymų grupei įsijautrinusiems asmenims didesnė rizika patirti greitas ir sunkias reakcijas dėl baltymų atsparumo karščiui.
2. Asmenys, kurių pirminis įsijautrinimas yra žiedadulkių PR-10 baltymams (sojų Gly m 4 priklauso tai pačiai šeimai) ar profilinams (sojų Gly m 3). Šie alergenai paprastai sukelia nestiprius simptomus, o kaitinant šių baltymų alergeniškumas sumažėja. Daugiau nei 70 proc. pacientų, įsijautrinusių bukiečiams (lot. Fagales), taip pat yra įsijautrinę ir sojų PR-10 baltymui (Gly m 4). Šiai grupei priklauso dauguma šiaurinėse šalyse gyvenančių pacientų, kuriems nustatomas įsijautrinimas sojoms. Kitais žodžiais tariant, šiuo atveju tikroji alergija yra bukiečiams (lot. Fagales).
Odos dūrio mėginys su komerciniu sojų ekstraktu nėra nei tikslus, nei specifiškas, todėl nesuteikia klinikinės naudos.
Jei kraujo serume nustatomi mažesni nei 0,35 kU/l specifinių IgE titrai prieš sojas, tikimybė, kad pacientas patirs greitas alergines reakcijas, labai maža, tačiau ji nelygi nuliui. Jei reikia, galima tirti įsijautrinimą skirtingiems sojų komponentams ar, siekiant patikrinti toleranciją sojoms, galima atlikti provokacinį mėginį.
Padidėję sIgE titrai prieš sojas ne visada susiję su tikrąja alergija. IgE prieš visas sojas nustatymas nesuteikia informacijos, kuris komponentas lemia įsijautrinimą. Tiriant bukiečiams (lot. Fagales) įsijautrinusių pacientų serumą, IgE prieš sojas nustatymas yra netikėtas ar atsitiktinis radinys. Apie 10 proc. tokių pacientų gali patirti sunkius burnos ir gerklės simptomus po kontakto su visiškai termiškai neapdorotais sojų produktais (pvz., sojų gėrimas). Tokių žmonių IgE titrai prieš beržus dažniausiai būna stipriai padidėję.
Komponentinė alergenų diagnostika suteikia papildomos informacijos apie paciento įsijautrinimo profilį ir galimų sunkių reakcijų riziką.

Alergija žemės riešutams

Žemės riešutai priklauso pupinių (lot. Fabaceae) šeimai. Šią šeimą sudaro daugiau nei 10 tūkst. skirtingų rūšių augalų, krūmų ir medžių. Kai kurie žemės riešutų baltymai pasižymi kryžmišku aktyvumu su kitais pupiniais (pvz., žirniais, pupelėms, lęšiais, sojomis, lubinais, dobilais).
Didelę dalį, apie 25 proc., žemės riešutų sudaro baltymai. Šiuo metu identifikuota daugiau nei 30 žemės riešutų baltymų, turinčių skirtingas funkcijas. Termiškai veikiant žemės riešutus, dalies alergenų alergeniškumas sumažėja, tačiau skrudinant juos kitų baltymų alergeniškumas padidėja.
Žemės riešutams įsijautrinusius pacientus galima suskirstyti į 3 grupes:
1. Pacientai, įsijautrinę stabiliems ir specifiniams žemės riešutų baltymams (Ara h 1, 2, 3, 6, 7). Šiems pacientams rizika patirti greitas ir sunkias alergines reakcijas yra didelė.
2. Asmenys, kurių pirminis įsijautrinimas yra žiedadulkių PR-10 baltymams (žemės riešutų Ara h 8) ar profilinams (žemės riešuto Ara h 5). Šie alergenai paprastai sukelia nestiprius simptomus, o kaitinant šių baltymų alergeniškumas sumažėja. Šiaurinėse šalyse dauguma pacientų, įsijautrinusių žemės riešutams, priskiriami šiai grupei.
3. Asmenys, kurių pirminis įsijautrinimas yra kitų augalų nespecifiniams lipidus pernešantiems baltymams (nsLTP) (žemės riešutų Ara h 9). nsLTP šeimos baltymai yra stabilūs, todėl gali sukelti sunkius simptomus. Šis įsijautrinimo profilis dažnesnis pietinėje Europoje.
Jei sIgE prieš žemės riešutus titras žemesnis nei 0,35 kU/l, alerginių reakcijų išsivystymas mažai tikėtinas.
Padidėję sIgE titrai prieš žemės riešutus ne visada rodo tikrą alergiją. Odos dūrio mėginiai su komerciniais ekstraktais ir sIgE nustatymas prieš žemės riešutų ekstraktą nesuteikia informacijos, kuriam komponentui yra įsijautrinęs pacientas. Tiriant bukiečiams (lot. Fagales) įsijautrinusių pacientų serumą, IgE prieš žemės riešutus nustatymas yra netikėtas ar atsitiktinis radinys.

Alergija medžių riešutams ir sėkloms

Tradicinis supratimas, kas yra sėklos – siauras, tačiau sėkloms priskiriami pupiniai augalai, medžių riešutai. Nespecifiniai lipidus pernešantys baltymai (nsLTP) ir kaupimo baltymai (7S, 9S, 11S globulinai, 2S albuminai) yra pagrindiniai sėklų alergenai. Šiuo metu dar nėra nustatyti visi sėklose ir riešutuose esantys alergenai.
Nuo taksonominių ryšių ir alergeno baltymo šeimų priklauso kryžminių reakcijų tikimybė tarp riešutų ir sėklų. Svarbu prisiminti, kad žemės riešutai priklauso pupinių šeimai.
Kai kurie pacientai yra įsijautrinę tik vienos augalų šeimos sėkloms. Pavyzdžiui, jei tyrimas rodo padidėjusius IgE tik prieš graikinių ir karijų riešutų komponentus, o kitiems riešutams IgE aktyvumas mažas, pacientas turėtų vengti bukinių medžių šeimai priklausančių riešutų (greičiausiai ir beržinių medžių šeimai priklausančių riešutų). Kitus riešutus pacientas greičiausiai toleruos. Jei nustatomas įsijautrinimas tik anakardžiams ir pistacijoms, kiti ne anakardinių šeimai priklausantys riešutai greičiausiai nesukels jokių simptomų.
Kliniškai reikšmingos kryžminės reakcijos gali pasireikšti tarp alergenų, priklausančių tai pačiai baltymų šeimai. Pavyzdžiui, pacientas, įsijautrinęs riešutų 2S albuminui, turi didesnę riziką alerginiams simptomams išsivystyti dėl kitų riešutų ir sėklų. Jei nustatytas įsijautrinimas riešutų ir sėklų komponentams, kurie aptinkami keliose skirtingose augalų šeimose, kliniškai reikšmingų kryžminių reakcijų rizika yra dar didesnė. Pavyzdžiui, jei pacientas yra įsijautrinęs Cor a 14, Jug r 1, Ber e 1 ir Ses i 1 komponentams, kurie visi priklauso 2S albuminų šeimai, tikėtina, kad pacientas jaus simptomus ir dėl daugelio kitų sėklų ir riešutų.
Pacientai, įsijautrinę medžių riešutams, gali būti skirstomi į 2 grupes:
1. Asmenys, įsijautrinę stabiliems ir specifiniams riešutų kaupimo baltymams. Šie alergenai pasižymi dideliu atsparumu kaitinimui, todėl šios grupės pacientų rizika patirti greitas ir sunkias alergines reakcijas yra gerokai didesnė.
2. Asmenys, kurių pirminis įsijautrinimas yra žiedadulkių PR-10 baltymams (pvz., lazdynų Cor a 1 ar profilinams (pvz., migdolų Pru d 4)). Šie alergenai paprastai sukelia nestiprius simptomus, o kaitinant šių baltymų alergeniškumas sumažėja. Šiaurinėse šalyse dauguma pacientų, įsijautrinusių lazdynų riešutams, priskiriami šiai grupei.

Alergija vaisiams

Alergijos vaisiams atvejais patartina nustatyti, ar pacientui pasireiškia tikra alergija maistui, ar tai įsijautrinimo žiedadulkėms nulemtos kryžminės reakcijos.
Erškėtinių (lot. Rosaceae) šeimai priklausantys vaisiai (pvz., kaulavaisiai) dažniausiai sukelia alergijos simptomus.
Šiaurės šalyse dauguma vaisių sukeltų simptomų yra dėl kryžminių reakcijų su žiedadulkių PR-10 baltymų šeima ir profilinais. Kadangi šie baltymai yra labilūs (veikiami temperatūros praranda alergeniškumą), asmenys, alergiški žiedadulkėms, gali vartoti termiškai apdorotus vaisius be jokių reikšmingų simptomų. Net ir termiškai neapdoroti vaisiai dažniausiai sukelia tik vietinius burnos, lūpų ir gerklės simptomus. Skirtingų kultūrinių veislių vaisiuose esančių alergenų koncentracijos gali skirtis. Pavyzdžiui, skirtingų veislių obuoliuose esantis PR-10 baltymo kiekis gali skirtis kelis kartus.
Jeigu pacientui pasireiškia sunkūs vaisių provokuoti simptomai arba simptomus provokuoja termiškai apdoroti vaisiai, patartina detaliai ištirti, kuriems baltymams pacientas yra įsijautrinęs.
Dėl PR-10 baltymų ir profilinų labilumo odos dūrio mėginiams naudojamų komercinių alergenų šaltinių ekstraktų jautrumas yra žemas.
Tyrinėjant vaisių sukeltą alergiją, dūrio-dūrio mėginiai nėra rekomenduojami. Net jei pacientas nėra alergiškas vaisiams, dėl įsijautrinimo žiedadulkėms tyrimai daugeliui vaisių galėtų sukelti didesnę nei 3 mm pūkšlę. Teigiami odos dūrio mėginiai su termiškai neapdorotais vaisiais dažniausiai leidžia įtarti alergiją žiedadulkėms, o ne vaisiams. Todėl tokie testai nėra naudingi, siekiant pateikti rekomendacijas pacientui. Įtariant tikrą alergiją vaisiams, dūrio-dūrio mėginiai turi būti atliekami su gerai termiškai apdorotais (daugiau nei 10 min.) vaisiais. Jei dūrio-dūrio mėginys su tokiu vaisiumi yra teigiamas, pageidautina patvirtinti alergiją vaisiams, atliekant peroralinį provokacinį mėginį su termiškai apdorotu vaisiumi.
Komponentinė diagnostika padeda išsiaiškinti, ar pacientas yra įsijautrinęs stabiliems maisto alergenams (pvz., persikų Pru p 3), ar kryžmiškai reaguojantiems baltymams, pavyzdžiui, PR-10 baltymui (beržų Bet v 1, obuolių Mal d 1, persikų Pru p 1), profilinams (obuolių Mal d 4, persikų Pru p 4).
Šiaurės šalyse įsijautrinimas stabiliems nsLTP yra gana retas. nsLTP sukeliami alergijos simptomai daugiau pasireiškia pietų Europos gyventojams, kur pirminė sensibilizacija nustatoma kaulavaisiams, pavyzdžiui, persikams. Teoriškai pacientai, įsijautrinę vaisiams, turintiems nsLTP, gali kryžmiškai reaguoti į kitus šio baltymo turinčius vaisius. Vienas būdų nustatyti pirminį įsijautrinimą – tirti specifinius IgE prieš persikų nsLTP (Pru p 3).
Lipidus pernešantys baltymai aptinkami vaisių žievėje ir minkštime. Pavyzdžiui, persikų žievėje esantis nsLTP (Pru p 3) kiekis yra 200 kartų didesnis nei šio alergeno kiekis minkštime. Riziką pasireikšti simptomams, galimų simptomų sunkumą gali sumažinti šio vaisiaus nulupimas prieš valgymą.
Pagrindinis kivių alergenas yra aktinidinas (Act d 1). Įsijautrinimas Act d 1 gali būti sunkių, sisteminių alerginių reakcijų priežastimi. Kiviuose esantis nsLTP baltymas (Act d 10) kryžmiškai nereaguoja su kaulavaisių nsLTP. Kiviuose esantys temperatūrai jautrūs baltymai – Act d 8 (PR-10) ir Act d 9 (profilinas) – paprastai sukelia lengvus simptomus. Viena į taumatiną panašių baltymų funkcijų – vaisių apsauga. Jų, kaip alergenų, reikšmė greičiausiai nedidelė.

Alergija daržovėms

Dažniausiai alergijos simptomus sukeliančios daržovės priklauso salierinių šeimai (lot. Apiaceae) (pvz. salierai, morkos).
Šiaurės šalyse daržovių sukeliami simptomai dažniausiai pasireiškia dėl kryžminių reakcijų su bukiečių (lot. Fagales) eilės medžiais, žolėmis ir kiečiais. Kadangi šie kryžmiškai reaguojantys baltymai (PR-10, profilinai) yra labilūs (veikiami karščio praranda alergeniškumą), todėl asmenys, alergiški žiedadulkėms, gali vartoti termiškai apdorotas daržoves be jokių reikšmingų simptomų. Net ir termiškai neapdorotos daržovės jiems dažniausiai sukelia tik vietinius burnos, lūpų ir gerklės simptomus. Tiriant, kokioms žiedadulkėms pacientas yra alergiškas, galima nustatyti pirminį įsijautrinimą.
Bulvinių šeimai (lot. Solanceae) priklausančios daržovės (pvz., pomidorai, paprikos), jei bus valgomos termiškai neapdorotos, dažniausiai dėl profilinų gali sukelti lengvus alergijos simptomus. Termiškai apdorotos daržovės paprastai simptomų nesukelia. Tačiau dėl bulvinių šeimos augaluose esančio profilino galime stebėti klaidingai teigiamus dūrio-dūrio mėginius su termiškai neapdorotomis daržovėmis.
Bulvėse esantys baltymai kryžmiškai reaguoja su kitais bulvinių šeimos augalų ir žiedadulkių baltymais. Pavyzdžiui, akių graužimas ar odos sudirgimas gali pasireikšti skutant bulves. Nors odos dūrio mėginiai su termiškai neapdorotomis bulvėmis gali būti teigiami, alerginės reakcijos, sukeltos virtų bulvių, yra labai retos. Norint apsisaugoti, skutant bulves galima dėvėti apsaugines pirštines, o išvirtos bulvės gali būti valgomos įprastai.
Salieruose esantis nsLTP gali sukelti alerginius simptomus net termiškai apdorojus ir teoriškai galėtų kryžmiškai reaguoti su kitų augalų nsLTP. Šuo metu visi kryžmines reakcijas lemiantys alergenai nėra identifikuoti. Dėl alergijos daržovėms išsivysčiusios anafilaksinės reakcijos yra itin retos.

Alergija mėsai

Šiaurinėse šalyse alergija iš žinduolių išgaunamiems produktams – mėsai, organams, riebalams, sausgyslėms ir želatinai pasireiškia labai retai. Literatūroje aprašomi pavieniai atvejai, kai nustatomi specifiniai IgE prieš serumo albuminą, mioglobiną ir aktiną.
Literatūroje publikuoti įvairūs pasvarstymai apie tai, kad pienui alergiškiems pacientams gali pasireikšti alerginės reakcijos valgant jautieną, o kiaušiniams alergiškiems asmenims simptomus gali sukelti vištiena. Dėl mažo atvejų skaičiaus nėra duomenų apie tokių kryžminių reakcijų dažnį.
Yra aprašytos kryžminės alerginės reakcijos tarp kačių ir kiaulių albuminų. Albuminai yra labilūs baltymai, todėl gerai termiškai apdorota mėsa simptomus sukels retai.
Mėsoje, organuose, želatinoje randamas oligosacharidas (ne baltymas) – alfa-gal, kuris gali sukelti alergijos simptomus. Ši medžiaga pasižymi kryžminiu aktyvumu su kai kurių erkių rūšių seilėmis. Pirmieji tokie atvejai stebėti pietrytinėse JAV valstijose. Pastaraisiais metais Europoje taip pat yra aprašyti keli tokie atvejai. Šiam angliavandeniui alergiškiems pacientams pasireiškia uždelstos alerginės reakcijos (net anafilaksija), praėjus 2–6 val. po mėsos valgymo. Pirminis įsijautrinimas siejamas su tam tikromis erkių rūšimis: Amblyomma americanum, Ixodes holocyclus ir Ixodes ricinus. Alfa-gal įsijautrinę asmenys paprastai gali valgyti mažą mėsos kiekį be jokių simptomų, taip pat daugiau nei 80 proc. tokių pacientų toleruoja pieno produktus.

Apibendrinimas

Komponentinė diagnostika padeda išsiaiškinti, kuriai baltymų šeimai priklauso įsijautrinimą sukėlęs alergenas. Bendros įsijautrinimą sukėlusios baltymų šeimos išaiškinimas gali būti labai naudingas pateikiant rekomendacijas pacientams bei planuojant provokacinius testus su maistu.

LITERATŪRA
1. EAACI, Molecular Allergology, User’s Guide, Pediatr Allergy Immunol 2016;27:1-250.
2. Canonica GW, et al. A WAO-ARIA-GA(2)LEN Consensus document on molecular-based allergy diagnostics. World Allergy Organization Journal 2013;6:17.
3. ImmunoCAP®- Allergen References: http://www.phadia.com/en/Products/Allergy-testing-products/ImmunoCAP-Molecular-Allergology/.
4. Csonka P. Molekulinė alergologija. Praktikos vadovas skirtas specifinių alergenų komponentų IgE diagnostikai. ThermoFisherPhadia, 2018.

Žurnalas "Internistas" Nr.5/6, 2019 m.