Ar skirsime nesteroidinių vaistų nuo uždegimo psichikos ligoms gydyti?
Įvadas
Neurouždegimas ir oksidacinis stresas spartina neurodegeneracinių ligų vystymąsi, senėjimo procesus. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad minėti veiksniai dalyvauja ir depresijos patogenezėje. Naujausi tyrimai teigia, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali palengvinti depresijos simptomus. Neseniai atlikta metaanalizė parodė, kad gydymo papildymas NVNU mažina depresijos simptomus, pagerina atsaką į gydymą ir remisiją, nedidėjant nepageidaujamo poveikio reiškinių rizikai.
Depresijos patogenezė ir uždegiminiai procesai
Jau įrodyta, kad neurouždegimas ir oksidacinis stresas smarkiai skatina neurodegeneracinių ligų vystymąsi, senėjimo procesus. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad minėti veiksniai dalyvauja depresijos patogenezėje. Šiuo metu esama teorijų, kad depresija daugelio priežasčių neuroprogresinio pobūdžio nuotaikos sutrikimas, kurio metu paspartėja ląstelių senėjimas ir padidėja su amžiumi susijusių somatinių ligų rizika. Neuroprogresija – etapais besivystantis neurodegeneracijos procesas, apimantis apoptozę, sumažėjusią neurogenezę, sumažėjusį neuronų plastiškumą ir padidėjusį autoimuninį atsaką. Visa tai yra stebima depresijos klinikos ir biocheminiame lygmenyse – depresija sergančių pacientų kraujyje randami padidėję oksidacinio streso žymenys ir neurouždegimo požymiai. Nurodoma, kad depresijos vystymąsi skatina daug veiksnių, susijusių su organizmo uždegiminiais procesais: psichosocialinis stresas, prasta mityba, fizinis neaktyvumas, nutukimas, rūkymas, žarnyno gleivinės pralaidumo sutrikimai, alergijos, dantų kariesas ir periodonto ligos, miego ir vitamino D trūkumas. Beje, nurodoma, kad daug minėtų uždegiminių veiksnių gali būti svarbūs vystantis ir kitiems psichikos sutrikimams, pavyzdžiui, bipolinis sutrikimas, šizofrenija, potrauminio streso sutrikimas. Molekuliniame lygmenyje uždegimo, apoptozės ir oksidacinio streso požymiai nustatyti tyrimuose post mortem, tyrinėjant genų ekspresijos profilius depresija sergančių pacientų prefrontalinėje žievėje.
Atlikta daugybė tyrimų, kuriuose nustatytas ryšys tarp depresijos, oksidacinio streso ir antioksidantų būsenos, ir tai neseniai buvo patvirtinta metaanalizės rezultatais.
Reaktyviųjų deguonies junginių poveikis neuronams
Galvos smegenys suvartoja daugiau nei 20 proc. viso organizmo deguonies. Nepaisant to, kad deguonis smegenims būtinas, kai kurie jo dariniai gali būti neurotoksiški. Reaktyvieji deguonies junginiai (RDJ) – labai aktyvios molekulės, susidarančios deguoniui prisijungiant nesuporuotus elektronus, kurie greitai oksiduojasi ir keičia RNR, DNR, baltymus ir lipidus, neišvengiamai pažeisdamos neuronus. Normaliomis sąlygomis RDJ lygį kontroliuoja antioksidacinės organizmo gynybos sistemos. Sutrikus balansui tarp oksidantų ir antioksidantų, prasideda oksidacinis stresas. Smegenų ląstelės yra ypač jautrios žalingam oksidacinio streso poveikiui dėl jų greitos medžiagų apykaitos, daugybės aukšto peroksidacijos lygio substratų ir mažo antioksidantų lygio.
Sergantiesiems depresijos nustatomas aukštas oksidacinio streso biožymenų lygis. Pavyzdžiui, 8-hidroksideoksiguanozino ir malondialdehido (MDA), t. y. šalutiniai polinesočiųjų riebalų rūgščių ir arachidono rūgšties peroksidacijos produktai, o tai rodo oksidacinius DNR pažeidimus, kartu su stipriai sumažėjusia fermentų, pasižyminčių antioksidacinėmis funkcijomis, veikla.
Įdomu tai, kad nors RDJ laikomi toksiniais ląstelių metabolizmo produktais, kartu jie yra svarbūs kaip antros eilės pernešėjai ir itin svarbi pagrindinių neurobiologinių procesų, tokių kaip ląstelių augimas, proliferacija ir diferenciacija, signalų perdavimas, migracija ir adhezija, imuninis atsakas, biologinė sintezė, genų ekspresijos reguliacija ir ląstelių žūties reguliacija, dalis (1 lentelė).
RDJ gamyba, palaikant tam tikrą šių junginių fiziologinį lygmenį, būtina siekiant palaikyti redukcijos ir oksidacijos reakcijų pusiausvyrą organizme. RDJ yra itin svarbios molekulės kovoje su infekcijas sukeliančiomis bakterijomis. Beje, esama duomenų, kad oksidacinis stresas yra įprastos suaugusiųjų neurogenezės rezultatas. RDJ gaminami ląstelės mitochondrijose ir peroksisomose, šiuose procesuose dalyvaujant daugybei citozolinių fermentų sistemų. Stiprėjant oksidaciniam stresui, sutrinka mitochondrijų funkcija, todėl produkuojama daugiau laisvųjų radikalų ir sukeliamas oksidacinio streso ciklo paūmėjimas.
Lėtinis lengvas stresas laikomas stipriu depresinės elgsenos trigeriu gyvūnams. Jis pažeidžia mitochondrijų ultrastruktūras ir funkcijas pelių smegenyse, o depresija siejama su mitochondrijų funkcijų sutrikimais. Įdomu, kad RDJ taip pat yra produkuojami kaip monoamino oksidazės šalutiniai produktai, o monoamino oksidazė yra gyvybiškai svarbi monoaminerginių neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas, noradrenalinas ir adrenalinas, kurie yra susiję su depresijos patofiziologija, deaktyvacijai.
Celekoksibo tyrimas
Atlikdami tyrimą su celekoksibu autoriai rėmėsi tuo, kad šio preparato antidepresinis poveikis susijęs su antiuždegiminėmis savybėmis, ypač gebėjimu slopinti prouždegiminius citokinus (interleukiną-6 (IL-6)). Atsitiktinės atrankos, placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 40 depresija sergančių (Hamiltono depresijos vertinimo skalės (angl. Hamilton Depression Rating Scale – HAM-D-17) rodmuo ≥18) ir gydomų sertralinu (200 mg/p.) pacientų. Jiems 6 savaites atsitiktinai skirtas celekoksibas (po 200 mg 2 k./d.) arba placebas. Tyrime vertinta IL-6 serumo koncentracija tyrimo pradžioje ir po 6 savaičių, HAM-D-17 balai tyrimo pradžioje ir po 1, 2, 4 ir 6 savaičių.
Celekoksibo grupėje stebėtas reikšmingai didesnis ne tik IL-6 koncentracijos serume sumažėjimas, bet ir HAM-D-17 balų sumažėjimas, palyginti su placebo grupe. Celekoksibo grupės pacientams gautas geresnis atsakas į gydymą (95 proc.) ir remisija (35 proc.), palyginti su placebo grupe (atitinkamai 50 proc. ir 5 proc., p=0,003 ir 0,04). Stebėta reikšminga koreliacija tarp IL-6 koncentracijos serume ir HAM-D-17 balų tyrimo pradžioje (koreliacijos koeficientas r=0,378, p=0,016). Reikšminga koreliacija tarp HAM-D-17 balų ir IL-6 koncentracijos serume mažėjimo stebėta 6 tyrimo savaitę (r=0,673, p<0,001).
Autoriai pripažįsta, kad tyrimo trūkumas – nebuvo vertinti kiti uždegimo biožymenys. Remdamiesi gautais rezultatais, tyrėjai padarė išvadą, kad antidepresinis celekoksibo poveikis gali būti susijęs su jo savybe mažinti IL-6 koncentraciją. Be to, rezultatai patvirtino ankstesnių tyrimų duomenis, kad gydant depresiją celekoksibas gali būti saugus ir veiksmingas papildomas vaistas.
Siūloma tęsti tyrimus
Kadangi esama įtikinamų įrodymų, kad depresija ir uždegiminis procesas yra susiję, atlikta keletas tyrimų, kuriuose bandyta išsiaiškinti, ar NVNU turi antidepresinio poveikio. Gauti gana prieštaringi duomenys. Be to, žinome, kad NVNU nepageidaujamo poveikio reiškiniai gali riboti jų vartojimą. Tęsiant šio klausimo nagrinėjimą, atlikta atsitiktinės atrankos, kontroliuojamųjų tyrimų sisteminė apžvalga ir metaanalizė, kuriose tyrinėti NVNU nepageidaujamo poveikio reiškiniai ir antidepresinis poveikis (2 lentelė). Tyrimuose iš viso dalyvavo 6 262 depresija sergantys suaugusieji. Remiantis gautais rezultatais, gydymas NVNU sumažino depresijos simptomus geriau nei placebas (vidutinis standartinis nuokrypis (VSN) –0,34 (95 proc. PI –0,57 iki –0,11). Antidepresinis poveikis stebėtas visuose tyrimuose su depresija sergančiais pacientais (VSN –0,54; 95 proc. PI nuo –1,08 iki –,01) ar tais, kurie turėjo depresijos simptomų (VSN –0,27; 95 proc. PI nuo –0,53 iki –0,01). NVNU rezultatai buvo palankesni vertinant remisiją (RS=2,73) ir atsaką į gydymą (RS=2,41).
Celekoksibas, kaip papildomas vaistas gydant depresiją, pasirodė naudingas, palyginti su placebu (VSN –0,82; 95 proc. PI nuo –1,17 iki –0,46, p<0,001). Jis pagerino ir remisiją (RS 7,89; 95 proc. PI 2,94–21,17, p<0,001) ir atsaką (RS 6,59; 95 proc. PI 2,24–19,42; p<0,001). Keletas tyrimų nagrinėjo citokinų inhibitorius, tačiau antidepresinis gydymas, palyginti su placebu, labai nepagerėjo. Nei NVNU, nei citokinų inhibitoriai nepadidino nepageidaujamo poveikio reiškinių rizikos.
Autoriai pabrėžė, kad dauguma tyrimų buvo mažos apimties, trumpos trukmės, o stebėtas efektas – mažas, vidutinis ir stiprus, t. y. labai heterogeniškas. Beje, tyrimai pasižymėjo šališkumo rizika, o tai galėjo turėti įtakos gydymui. Vis dėlto gauti įrodymai leidžia svarstyti apie NVNU vartojimą gydant depresiją. Tyrėjai pabrėžia, kad reikia atskirti / surasti depresija sergančių pacientų pogrupius, kuriems gali padėti gydymo papildymas NVNU. Pavyzdžiui, gal tai galėtų būti pacientai, kurių serume nustatomi aukšti uždegimo rodmenys, arba sergantys ne tik depresija, bet ir somatinėmis ligomis. Kiti autoriai pritaria, kad tyrimus su NVNU depresijai gydyti reikia tęsti, t .y. naudoti juos monoterapijai, derinti su įvairiais antidepresantais ir skirti įvairaus amžiaus pacientams.
Apibendrinimas · Neurouždegimas ir oksidacinis stresas lemia neurodegeneracinių ligų vystymąsi, senėjimo procesus. · Atlikus tyrimus, nustatytas ryšys tarp depresijos, oksidacinio streso ir antioksidantų būsenos.
· Depresija sergančių pacientų kraujyje randami padidėję oksidacinio streso žymenys ir neurouždegimo požymiai.
· Naujausių tyrimų duomenimis, NVNU gali palengvinti depresijos simptomus.
· Kai kurie NVNU preparatai, tokie kaip celekoksibas, papildant jais depresijos medikamentinį gydymą, parodė daug žadančius rezultatus, todėl būtų verta atlikti su jais gerai parengtus atsitiktinės atrankos tyrimus.
· Mokslininkai siūlo nustatyti depresija sergančių pacientų pogrupius, kuriems gali padėti gydymo papildymas NVNU.
· Tyrimai su NVNU, atliekant ilgą pacientų stebėjimą, turėtų tiksliau atsakyti į klausimus apie sukeliamus nepageidaujamo poveikio reiškinius.
· Kiti mokslininkai siūlo tęsti tyrimus, t. y. naudoti juos monoterapijai, derinti su įvairiais antidepresantais, skirti įvairaus amžiaus pacientams.
Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė
Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras
Šaltinis "Internistas"