Ar tikslinga skirti vitaminų lėtinio streso metu?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata daugiausia priklauso nuo gyvense­nos ir mitybos. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba prastėja, o tai lemia reikšmingą nutukimo, kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų paplitimą. Gyventojai daž­nai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigia­mai veikia sveikatą.

Fizinis aktyvumas – kitas gyvenseną atspindin­tis ir daug įtakos sveikatai turintis veiksnys. Fizinis aktyvumas skatina augimo procesus, didina fizinį pajėgumą, gerina psichinę savijautą ir net 60 proc. sumažina lėtinių ligų riziką. Dar Avicena aktyvų ju­dėjimą įvardijo kaip pagrindinį sveikatą tausojantį veiksnį, o racionalią mitybą – būtiną veiksnį svei­katai palaikyti. Negalėdami užtikrinti tinkamos ra­cionalios mitybos, turime užtikrinti pakankamą vi­taminų ir mikroelementų kiekį.

Kas yra racionali mityba?

Alimentarinės ligos (lot. alimentarius – maisti­nis) yra susijusios su nepakankama arba pertekline mityba, palyginti su normaliais organizmo porei­kiais. Praėjusio šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių yra tiesiogiai susijusios su netinkama mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau – su­balansuota mityba.

Pastaruoju metu vis plačiau kal­bama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų jam reikalingų medžia­gų ir energijos idealiam svoriui palaikyti. Maistas svarbus ligų profilaktikai ir sveikatai stiprinti, todėl mitybos specialistai vis daugiau kalba apie sveika­tinančią mitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai nurodo jos reikšmę.

Lietuvoje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad lietu­vių gyvensenos ir mitybos įgūdžiai dar nepakanka­mi. Suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nėra su­balansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat cholesterolio, cukraus, kai kurių vitaminų ir mineralų. Moterys per mažai var­toja vitaminų D, B1, PP, B12, vyrai – vitamino B12. Tiek moterys, tiek vyrai vartoja per daug natrio, ta­čiau per mažai kalcio, jodo.

Moterys mažiau, negu rekomenduojama, vartoja magnio, geležies ir cin­ko. Išlieka didelis sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, susijusių su maisto kokybe ir mityba: didėja sergamumas cukriniu diabetu, vėžiu, kraujotakos ligomis, didėja sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis. 2006 metais nutukusių vyrų (kūno masės indeksas (KMI) >30) dalis padidėjo nuo 11 proc., 1994-aisiais – iki 21 proc.

Antsvorio (KMI>25) tu­rinčių žmonių skaičius padaugėjo nuo 47 proc. iki 56 proc., tarp moterų 19 proc. buvo nutukusios ir 49 proc. turėjo antsvorio. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra daugiausiai nutukusių asmenų, o vidutinė gyvenimo trukmė – viena ma­žiausių Europos Sąjungoje.

Vitaminų svarba mūsų organizmui

Vitaminai – svarbi, neturinti kalorijų maisto da­lis. Jie svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktū­rai formuoti. Dalyvaudami sudėtinguose medžiagų apykaitos procesuose, jie palaiko ar padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas. Vitaminų žmogaus organizmui reikia labai nedaug, jų normos skaičiuo­jamos miligramais (mg).

Išsivysčius hipovitaminozei, juntamas silpnu­mas, mažėja apetitas, žmogus tampa nervingas, su­silpnėja jo organizmas ligoms. Ilgesnį laiką stingant tik kurio nors vieno vitamino, susergama jam bū­dinga avitaminoze. Kiek organizmui reikia vitami­nų, priklauso nuo gyvenimo ir klimato sąlygų, mi­tybos pobūdžio, vitaminų reikšmės medžiagų apy­kaitai. Vitaminų poreikis padidėja sergant, dirbant sunkų fizinį darbą, šalto ar karšto klimato sąlygo­mis, smarkiai prakaituojant, dirbant su cheminėmis medžiagomis. Vitaminų cheminė sudėtis ir fiziolo­ginis poveikis yra skirtingas. Jie skirstomi į 2 gru­pes: tirpstančius riebaluose (A, D, E, K) ir tirpstan­čius vandenyje (B grupės vitaminai, C, P, PP, kt.).

Norint sumažinti pacientus kamuojantį nerimą, nuovargį, streso sukeltus padarinius, rekomenduo­jama skirti B grupės vitaminų kompleksų su mine­ralinėmis medžiagomis. Žmogus, kurio organizmas kasdien gauna pakankamą vitaminų B kiekį, gali efektyviai kovoti su stresu, nerimu, nuovargiu.

Kai jų trūksta, žmogus greičiau pavargsta, silpsta atmin­tis, dažniau skauda galvą, kamuoja migrena, padidė­ja dirglumas, gali nemaloniai tvinkčioti ar trūkčioti raumenys, varginti tirpimas. Atminties, ypač įsimi­nimo, procesai yra priklausomi nuo B grupės vita­minų, jų trūkumas kartu su mažakraujyste sukelia sunkius atminties susilpnėjimo požymius. Kartais tai būna pagrindinė įsiminimo trūkumo priežastis.

Berocca® plus nauda esant neužtikrintai racionaliai mitybai

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, bioche­minių medžiagų koncentracija ir psichologinė bū­klė yra glaudžiai susiję. Daugiausia tyrinėti vyres­nio amžiaus žmonės. Didžiausias dėmesys skirtas folio rūgščiai ir vitaminui B12 ir / ar B6. Nepaisant metodologinių trūkumų, daugelio tyrimų rezultatai patvirtina, kad tarp vitaminų ir / ar homocisteino koncentracijos, depresijos bei kognityvinių funkci­jų yra glaudus ryšys. Kitų tyrimų duomenys leidžia manyti, kad yra ryšys ir tarp vitamino C, gaunamo su maistu, ir jo koncentracijos kraujyje, ir pažinti­nių funkcijų bei demencijos rizikos.

Ankstesniais tyrimais nepatvirtinta, kad atskirų vitaminų ar nedidelės vitamino B dozės papildomas vartojimas veiksmingas kai kurioms ligoms gydy­ti. Taip pat neaiškus ir vitaminų papildų vartojimas smegenų veiklai gerinti. Tiriant vitaminų B6 , B12 ir folio rūgšties su vitaminu B12 ar be jo įtaką pažin­tinėms funkcijoms, susijusioms su amžiumi ir de­mencija, veiksmingumo įrodymų pristigo galbūt dėl mažo tyrimų, atitinkančių metaanalizės kriteri­jus, skaičiaus, tyrimų metodologijos trūkumų, ma­žai jautrių tyrimo metodų (angl. Mini-mental test), vyresnių žmonių imčių. Taip pat pristigo vitamino C papildomo vartojimo sulaukus vyresnio amžiaus ir sergant demencija veiksmingumo įrodymų.

Su sveikais ne vyresnio amžiaus žmonėmis ty­rimų dėl vitaminų ir mineralų įtakos atlikta mažai. Anksčiau nustatyta, kad vitaminai veikia vaikų inte­lektą. Pastebėta, kad suaugusieji, kurie 12 mėnesių vartojo dideles dozes įvairių vitaminų, buvo geres­nės subjektyvios nuotaikos (Nuotaikos būklės profi­lis – POMS), jiems pagerėjo protinių galimybių ver­tinimas (Bendrasis sveikatos klausimynas – GHQ) ir kognityvinės funkcijos atliekant užduotis, kurioms reikia susikaupti. Vis dėlto įrodymai su moterimis buvo menkesni. O papildomai vartojant vitamino B komplekso ir vitamino C derinį 4–80 savaičių, su­mažėjo nerimas ir psichologinė įtampa, vertinant psichometriniais metodais.

Naujausias atsitiktinių imčių, dvigubai slaptas, placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriame tirta 210 sveikų dirbančių vyrų (30–55 metų), parodė, kad 33 dienų B grupės vitaminų su vitaminu C ir minera­lais vartojimas sumažino subjektyvų stresą (pagal suvokiamo streso skalę) ir protinį nuovargį, pageri­no protinės energijos įvertinimą (GHQ-12) ir energi­ją (POMS), pagerino savybes, kurios leido greičiau išspręsti įvairias aritmetines užduotis.

Atsitiktine tvarka į tyrimą atrinkta 215 sveikų vyrų, kurių amžius buvo 30–55 metai. Peržvelgus pateiktus duomenis, 5 dalyviai buvo pašalinti iš tyri­mo dėl svarbių protokolo pažeidimų (1 nesilaikė gy­dymo režimo, 1 medicininė būklė buvo netinkama, o 3 KMI buvo >40), 12 dalyvių buvo pašalinti, nes nepateikė visų duomenų, kuriuos būtų galima panau­doti analizei, todėl pagal protokolą liko 198 dalyviai (multivitaminų ir mineralų gavo 94, o placebo – 104). Į tyrimą neįtraukti per pastaruosius 5 metus patyrę kliniškai reikšmingų sveikatos sutrikimų, 5 pastarą­sias dienas vartoję kokių nors vaistų ir 4 pastarąsias savaites vartoję bet kokių vitaminų ir / ar kitų pa­pildų pacientai.

Dalyviai gavo placebo arba multivitaminų ir mi­neralų komplekso (Berocca® Plus, Bayer Consumer Care AG, Bazelis) identiškų putojančių tablečių pa­vidalu – kasdien po tabletę 33+2 dienas trukusį ty­rimą. Multivitaminų ir mineralų tabletėse buvo vi­tamino B1 (15 mg), B2 (15 mg), B6 (10 mg), B12 (10 μg), C (500 mg), biotino (150 μg), folio rūgš­ties (400 μg), nikotinamido (50 mg) ir pantoteno rūgšties (23 mg), mineralinio kalcio (100 mg), ma­gnio (100 mg) ir cinko (10 mg). Į gydymo grupes pacientai atrinkti atsitiktine tvarka. Gydymo režimo laikymasis vertinamas skaičiuojant tabletes ir anali­zuojant dienyno įrašus.

Kognityviniai ir nuotaikos vertinimai buvo atlikti JAVA™ mobiliaisiais telefonais. Ankstes­ni tyrimai parodė, kad tai gana jautrus metodas pažintinėms funkcijoms įvertinti ir vaizdinio ati­tikmens skale (VAS) atskleisti nuotaiką. Tyrimo paketą sudarė šie matavimai: nuovargio ir nuo­taikos VAS, būsenos ir energijos VAS, kognity­vinės užduotys.

Dalyviai susirinko į pradinę atranką, per ku­rią buvo mokoma naudotis mobiliuoju telefonu. Po 14 dienų atvyko įvertinti pažintinių funkcijų ir nuo­taikos prieš gydymą. Pirmasis vertinimas mobiliuoju telefonu (1 diena) vyko dieną prieš dalyviams prade­dant vartoti tiriamuosius preparatus (t. y. po 2 dienų po antrojo apsilankymo). Vėliau buvo vertinama 7, 14, 21 ir 28 dieną nuo gydymo pradžios. Kiekvie­ną įvertinimo dieną duomenys mobiliuoju telefonu iš dalyvio namų buvo siunčiami 2 kartus. Pirmasis įvertinimas atliekamas prieš išvažiuojant į darbą, antrasis – baigus darbą. Įvertinimai buvo identiš­ki, tik dalyviai į klausimus apie būseną ir energiją turėjo atsakyti, kaip jaučiasi „dabar“ prieš darbą ir kaip – po darbo dienos.

Prieš analizę buvo įvertinti visi pradiniai demo­grafiniai skirtumai. Jų neužfiksuota, išskyrus tai, kad vartoję multivitaminus ir mineralus tiriamieji valgė daug daugiau vaisių ir daržovių per dieną nei varto­jusieji placebą. Šis veiksnys, analizuojant rezulta­tus po gydymo, buvo naudojamas kaip kintamasis.

Visi klausimų ir kognityvinių užduočių atsaky­mai buvo analizuoti atliekant kovariacijų analizę (ANCOVA).  Pradinių skirtumų tarp grupių, tarp jų ir pažin­tinių funkcijų ir VAS vertinimų, nebuvo. Vertinant pagrindines pažintinių funkcijų išeitis, skirtumo tarp grupių, atliekant kognityvines užduotis, neužfiksuo­ta. Vertinant nuotaiką ir nuovargį, nustatyta, kad bu­drumas buvo didesnis tarp vartojusiųjų multivita­minus ir mineralus, išskyrus darbo savaitės pirmos dienos išvakarėse (7 dieną, vakarinis įvertinimas), tačiau šis fenomenas išryškėjo tik po 14 dienų, kai vertinimas buvo atliekamas po darbo (p<0,001), ir 28 dieną ryte (p=0,014) bei vakare (p=0,02) (1 pav.).

Taip pat nustatyta gydymo įtaka vertinant gebė­jimą sutelkti dėmesį. Kadangi nebuvo su gydymu susijusių skirtumų vertinant prieš darbą, multivi­taminų ir mineralų grupės tiriamieji koncentraciją įvertino geriau nei vartojusieji placebą, kai buvo vertinama po darbo (p=0,038). Taip pat nustaty­ta įtaka protinės energijos vertinimui (p=0,018): jis nesiskyrė prieš darbą, tačiau vartojusiųjų mul­tivitaminus ir mineralus kur kas geresnis buvo po darbo (p=0,04). Dalyviai, kurie vartojo multivitaminus ir minera­lus, taip pat geriau vertino fizinę energiją prieš dar­bą ir po darbo visas tyrimo dienas (p=0,03) (2 pav.).

 

Apibendrinimas

Vitaminai ir mineralai yra svarbios medžiagos vi­siems gyviems organizmams. Žmogaus organizmas pats negali gaminti būtinų vitaminų ir mineralų, to­dėl, kad būtų sveikas ir pajėgtų funkcionuoti, turi kas­dien gauti pakankamą šių medžiagų kiekį su maistu.

Vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, B grupės ir C, organizme pastebimai nesikaupia. Todėl seny­vų žmonių, nėščių ir žindančių moterų, besilaikan­čių dietos, sergančių kai kuriomis lėtinėmis ligomis, intensyviai sportuojančių, patiriančių ilgalaikį stresą ar sergančių lėtiniu alkoholizmu žmonių organizme vandenyje tirpių vitaminų nepakanka. Tokiu atveju patartina vartoti šnypščiąsias Berocca® Plus tabletes.

Jų veikimas patvirtintas naujausiu atsitiktinių imčių, dvigubai slaptu, placebu kontroliuojamu tyrimu, kuriame dalyvavo 210 sveikų dirbančių vyrų (30– 55 metų). Tyrimas parodė, kad 33 dienas pavarto­jus B grupės vitaminų su vitaminu C ir mineralais, sumažėjo subjektyvus stresas (pagal suvokiamo stre­so skalę) ir protinis nuovargis, pagerėjo protinės ener­gijos vertinimas (GHQ-12) ir energija (POMS), taip pat gebėjimas greičiau spręsti aritmetines užduotis. Gali būti aktualūs natūralūs plaukų dažai

Prof. Virginijus Šapoka

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos