Arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos gydymas Lietuvoje: sunkus kelias į Europą
Lietuvoje, kaip ir daugumoje pažangios ekonomikos šalių, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tebėra svarbiausia ir dažniausia sergamumo, mirtingumo bei neįgalumo priežastis. Deja, ne taip kaip Vakarų ir Centrinės Europos šalyse bei JAV, tendencijos, kad Lietuvoje mirčių nuo ŠKL dažnumas mažėtų, nematyti: palyginti su Vakarų Europa ir JAV, Lietuvos gyventojai nuo ŠKL miršta kone du kartus dažniau.
Aterosklerozė yra svarbiausia kraujagyslių pažeidimo morfologinė priežastis. Ji prasideda dar vaikystėje, o paskui progresuoja, veikiama įvairių vidaus ir išorės veiksnių: paveldimumo, elgsenos ir gyvensenos, aplinkos. Arterinė hipertenzija (AH), dislipidemija, šeiminė ankstyvos išeminės širdies ligos anamnezė, o ypač šių veiksnių derinys, reikšmingai padidina išeminės širdies ligos ar kitų aterosklerozinių komplikacijų riziką. Aterosklerozės patogenezei labai svarbus kiekvienas šių rizikos veiksnių, bet jų derinys dar pavojingesnis, nes poveikis susideda. Mokslininkai apskaičiavo, kad tose šalyse, kur mirtingumas nuo ŠKL per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, pusę šio teigiamo efekto lėmė pagerėjusi gydymo taktika įvykus ūminėms ŠKL komplikacijoms, o kitą pusę – efektyvesnis ŠKL rizikos veiksnių šalinimas: rūkymo mažinimas, veiksmingesnis AH ir dislipidemijos valdymas. Šiuolaikinė ŠKL profilaktika apima tris strategines kryptis:
. Prevencines priemones visuomenėje (pirminė prevencija);
. Prevencinės priemonės didelės rizikos asmenims (pirminė prevencija);
. Antrinė (ŠKL komplikacijų kartojimosi) prevencija. Vilniaus universiteto profesorius kardiologas Aleksandras Laucevičius pabrėžia, kad Lietuvoje 2003–2005 metais ŠKL prevencija visuomenėje buvo labai apleista. Nors rūkančių suaugusių asmenų šalyje pastaraisiais metais sumažėjo, bendroji ŠKL rizika populiacijoje tebėra didelė. Nerimą kelia vis dar prasta AH kontrolė, didelis dislipidemijos paplitimas ir maži antilipidinių vaistų vartojimo rodikliai, nesveika gyventojų mityba ir mažas fizinis aktyvumas. Pasak prof. A. Laucevičiaus, atsižvelgdami į esamą sudėtingą situaciją, Lietuvos kardiologai ir epidemiologai inicijavo programą, kurios tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti ŠKL riziką darbingo amžiaus žmonėms, kurie neturi aiškios ŠKL požymių, o nustačius didelę riziką – aktyviai koreguoti rizikos veiksnius.
Lietuvos didelės ŠKL rizikos pacientų atrankos ir prevencijos priemonių programa
Lietuvos didelės ŠKL rizikos pacientų atrankos ir prevencijos priemonių programa (toliau – ŠKL prevencijos programa), finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, startavo 2006 metais. Joje dalyvauja 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys, neturintys aiškios ŠKL požymių. Į programą neįtraukiami asmenys, sergantys kliniškai aiškia ir dokumentuota širdies kraujagyslių liga, smegenų kraujagyslių liga, periferinių arterijų liga, galutinės stadijos onkologine liga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad anksti nustačius ir efektyviai koreguojant ŠKL rizikos veiksnius, galima veiksmingai sumažinti gyventojų sergamumą ir prailginti gyvenimą. Rizikos veiksnių koregavimu turėtų rūpintis ne tik specialistai kardiologai, bet ir visuomenė, kiekvienas žmogus. Pirmasis žingsnis šia kryptimi – įvertinti esamus rizikos veiksnius ir jų paplitimą. Tai žinant, galima parengti rizikos veiksnių modifikavimo programas, intervencinių priemonių planą, medikamentinio gydymo ir vaistų kompensavimo schemas. Buvo išnagrinėtos ŠKL prevencinėje programoje 2009– 2011 metais tirtų asmenų 17 031 anketos. Programos metu išsiaiškintas didelis svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių paplitimas Lietuvoje.
Arterinė hipertenzija
Arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių. AH paplitimas pasaulyje nevienodas: nuo 3,4 proc. (vyrų) ir 6,8 proc. (moterų) Indijoje iki atitinkamai 68,9 ir 72,5 proc. Lenkijoje. AH atsiradimą bei progresavimą lemia ir skatina genetiniai, socialiniai ekonominiai, aplinkos veiksniai. Lietuvoje AH paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs o pastaraisiais metais vėl auga. Šios programos metu AH buvo diagnozuota 60,2 proc. vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų. AH dažnumas labai padidėja 60 metų ir vyresnių asmenų grupėje. Klinikiniais tyrimais įrodyta neabejotina AH gydymo nauda visuomenės sveikatai. Deja, klinikinėje praktikoje retai pavyksta pasiekti, kad AH būtų gerai kontroliuojama. Autorių duomenimis, programos metu pasiektas AH kontrolės efektyvumas buvo 30 proc..
Dislipidemija
Dislipidemija, ypač padidėjusi mažo tankumo lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentracija, yra vienas svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių. Nustatyta, kad efektyvus dislipidemijos gydymas širdies ligų riziką per 5 metus gali sumažinti 30 proc. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, dislipidemijos paplitimas įvairiuose pasaulio kraštuose nevienodas, svyruoja nuo 15 proc. (JAV) iki 57 proc. ar daugiau. ŠKL prevencijos programos duomenimis, dislipidemiją turi 88,8 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, t. y. 9 iš 10. Padidėjusi bendrojo cholesterolio koncentracija nustatyta 80,5 proc., padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija – 75,7 proc., padidėjusi trigliceridų koncentracija – 30,6 proc. vidutinio amžiaus asmenų. Per
maža didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio koncentracija nustatyta 16,2 proc. tirtų asmenų. Pasak prof. A. Laucevičiaus nekontroliuojama, negydoma dislipidemija yra didžiulė Lietuvos visuomenės sveikatos problema ir iššūkis. EUROASPIRE III ir EUROASPIRE IV tyrimai atskleidė, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje dislipidemijos kontrolė ir gydymas yra prasčiausi. ŠKL prevencijos programos duomenimis, Lietuvoje tik 5,0 proc. pacientų, gydomų nuo dislipidemijos, lipidogramos rodiklius pavyksta sumažinti iki tikslinių, gairėse apibrėžtų, dydžių, t. y. tik 1 iš 20 pacientų dislipidemija valdoma veiksmingai.
nutukimas/4355">nutukimas/1964">Nutukimas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau kaip 1 mlrd. Žemės gyventojų turi antsvorio, iš jų daugiau kaip 300 milijonai yra nutukę. nutukimas/4355">nutukimas/1964">Nutukimas yra glaudžiai susijęs su metaboliniu sindromu, o pastarasis – su CD, ŠKL, didina bendrąjį mirtingumą ir mirtingumą nuo ŠKL. Kaip nurodoma Pasauliniame
sveikatos pranešime (2002 m.), apie 58 proc. CD atvejų ir 21 proc. visų ŠKL siejami su kūno masės indeksu (KMI) >21 kg/m2. ŠKL prevencijos programos duomenimis, pilvinis nutukimas/4355">nutukimas/1964">nutukimas Lietuvoje nustatytas 45,4 proc. tyrimo dalyvių, o nutukimas/4355">nutukimas/1964">nutukimas – 38,2 proc. vidutinio amžiaus pacientų. nutukimas/4355">nutukimas/1964">Nutukimas glaudžiai patofiziologiškai susijęs su metaboliniu sindromu, o pastarasis 2,6–4,2 k. padidina ŠKL mirties riziką ir 1,9–2,1 k. – bendrąjį mirtingumą. Metabolinio sindromo dažnumas pasaulyje didėja. Antai, Suomijoje 1992 m. metabolinis sindromas diagnozuotas 48,8 proc., o 2002 metais – jau 52,6 proc. gyventojų (dauguma jų buvo vidutinio amžiaus, t. y. 45–64 metų). ŠKL prevencijos programoje metabolinis sindromas nustatytas 43,8 proc., o CD – 10,3 proc. tirtų asmenų.
Rūkymas
Rūkymas – taip pat svarbus ŠKL rizikos veiksnys. INTERHEART duomenimis, rūkymas 3 kartus padidinamiokardo infarkto riziką. ŠKL prevencijos programos duomenys rodo, kad Lietuvoje rūko 21,5 proc. žmonių: 42,1 proc. vyrų ir 8,7 proc. moterų, t. y. rūkymas nėra labai paplitęs tarp vidutinio amžiaus Lietuvos moterų. Apibendrinant galima teigi, kad ŠKL rizikos statistika Lietuvos vidutinio amžiaus žmonių grupėje yra tokia:
. didelis arterinės hipertenzijos paplitimas – 60,2 proc.;
. labai didelis dislipidemijos paplitimas – 88,8 proc.;
. didelis pilvinio nutukimo paplitimas – 45,4 proc.;
. cukrinio diabeto paplitimas 10,3 proc.;
. nedaug asmenų, turinčių sumažėjusią DTL cholesterolio koncentraciją, – 16,2 proc.;
. santykinai mažas rūkymo paplitimas tarp moterų – 8,7 proc.
Šaltinis: „Lietuvos gydytojo žinios“
