AVANAFILIS – vaistas cukriniu diabetu sergančių vyrų erektilinei disfunkcijai gydyti

Įvadas

Jau diagnozuotu ir dar nenustatytu cukriniu diabetu (CD) Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) serga apie 25,8 mln. vyresnių nei 20 metų žmonių, iš kurių 13 mln. sudaro vyrai [1]. Diabetas sukelia įvairių komplikacijų: širdies ligas, insultą, hipertenziją, diabetinę neuropatiją, erektilinę disfunkciją (ED) [1, 2]. ED – tai nuolatinis ar praeinantis negalėjimas pasiekti ir / ar išlaikyti pakankamo varpos sustandėjimo, reikalingo atlikti lytinį aktą [3, 4].

Ši problema JAV vargina apie 18 mln. vyrų [4]. ED paplitimas sergant CD siekia net 71 proc. Dažniausiai ji pasireiškia per 10 metų nuo CD diagnozės nustatymo. Vyrams, sergantiems CD, daug daž- niau išsivysto ED, be to, šis sutrikimas pasireiškia jaunesnio amžiaus vyrams, palyginti su sveikais [4, 5]. ED tiesiogiai yra susijusi su ilgesne CD trukme, ligos sunkumu ir bloga glikemijos kontrole [5, 7–9].

ED patofiziologija ir rizikos veiksniai

Diabetinės erektilinės disfnkcijos patofiziologija yra daugiaveiksnė, su- teikianti galimybę ieškoti naujų metodų jai gydyti [6, 10]. Veiksniai, lemiantys diabetinės erektilinės disfnkcijos išsivystymą, yra galutiniai glikozilinimo produktai (angl. Advanced glycation end-products), padidėjęs laisvųjų radikalų kiekis, sutrikusi azoto oksido (NO) sintezė ir jo poveikis cGMP (angl. Cyclic guanosine monophosphate), padidėjęs endotelino ir endotelino – B receptorių kiekis, padidėjusi RhoA / Rho – kinazės grandinės ekspresija, neuropatinis pažeidimas, sutrikusi nuo cGMP priklausomos proteinų kinazės veikla [6, 11–13].

Taip pat dėl hiperglikemijos išsivystęs organų pažeidimas, gretutinės ligos, susijusios su diabetu (aterosklerozė) [14], nepageidaujamo poveikio reiškiniai (sukelti antihipertenzinių vaistų vartojimo) [11] gali pagilinti ED simptomus. ED gydyti svarbi yra modifikuojamųjų aterosklerotinės krau- jagyslių ligos veiksnių korekcija.

Medikamentais diabetinė ED gydoma 5 tipo fosfodiesterazės (PDE-5) inhibitoriais: sildenafilio citratu, tadalafiliu, vardenafilio hidrochloridu [7, 8, 15–19]. Šie vaistai veikia per PDE-5 inhibuodami cGMP degradaciją, skatina NO išlaisvinimą iš ląstelių ir sukelia ilgiau trunkančią erekciją [20].

Avanafilio veikimo mechanizmas ir jo farmakokinetinės savybės

Avanafilis, vienas iš PDE-5 inhibitorių, pasižymi di- deliu selektyvumu PDE-5 receptoriams ir yra labai stiprus vaistas – pasiekęs 0,0043–0,0052 μM koncentraciją, jis in- hibuoja 50 proc. PDE-5 receptorių. Tuo tarpu kitų PDE-5 inhibitorių 50 proc. PDE-5 inhibicijos koncentracijos yra šios: sildenafilio – 0,0035–0,0085 μM, tadalafilio – 0,0009– 0,0067 μM, vardenafilio – 0,0001–0,0007 μM [21].

Taip pat avanafilis santykinai mažai sąveikauja su kitais PDE izo- fermentais [16]. Tyrime in vitro palyginus avanafilio, sildenafilio, vardenafilio ir tadalafilio inhibicijos poveikius 11 tipo PDE izofermentams, paaiškėjo, kad avanafilis stipriai blokavo PDE-5 veiklą be didesnio poveikio kitiems PDE izofermentams. Sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis pasižy- mėjo veiksmingumu inhibuojant ir kitus PDE izofermentus: PDE-1, PDE-6 ir PDE-11.

Šie skirtumai yra svarbūs tuo, kad didesnis selektyvumas PDE-5 izofermentui gali suma- žinti nepageidaujamų poveikių, susijusių su kitų PDE izofermentų inhibicija, pasireiškimą, pavyzdžiui, PDE-6 blo- kavimas gali sukelti regos sutrikimus. Vaisto farmakokinetikos tyrimuose nustatyta, kad di- džiausia avanafilio koncentracija plazmoje pasiekiama per 30–45 min., pusinės eliminacijos periodas – apie 6 val. Kitų PDE-5 inhibitorių (sildenafilio ir vardenafilio) didžiausia koncentracija plazmoje pasiekiama praėjus apie 60 min. po suvartojimo, tadalafilio – praėjus 120 min. po suvartojimo [23–25]. II fazės tyrimuose vertintas varpos sustan- dėjimas esant vizualinei stimuliacijai vyrams, sergantiems ED.

Rezultatai parodė, kad avanafilis (po 50 mg, 100 mg ir 200 mg) buvo efektyvesnis nei placebas, o geriausias efektas pasireikšdavo po 20–40 min. suvartojus vaistą [27]. Kituo- se avanafilio farmakokinetikos tyrimuose analizuota vaisto akumuliacija, dozuojant 1–2 k./d. ilgiau nei 2 savaites: vais- to akumuliacijos nebuvo stebėta. Kaip ir kitų PDE-5 inhibitorių (išskyrus tadalafilį), avanafilio absorbcija sumažėja po riebaus maisto vartojimo, tačiau šis sumažėjimas yra mini- maliai kliniškai reikšmingas [24–27]. Ankstesniame III fa- zės tyrime nustatytas avanafilio saugumas ir efektyvumas gydant diabetu nesergančių vyrų ED [28]. Tuo tarpu šio kli- nikinio tyrimo tikslas – įvertinti avanafilio saugumą ir efek- tyvumą gydant CD sergančių vyrų ED.

Tyrime dalyvavusių pacientų grupės

Šis atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, daugiacentris, placebu kontroliuojamas tyrimas vykdytas 39 JAV kli- nikose nuo 2008 metų gruodžio 15 dienos iki 2010 metų vasario 11 dienos. Po pirminės atrankos tyrimui tinkami vyrai per 4 savaites surinko pagrindinę informaciją apie savo seksualinę funkciją. Praėjus šiam įvadiniam laikotarpiui, iš tiriamųjų, kurie per 4 savaites mažiausiai 4 kar- tus turėjo lytinius santykius, buvo atrinkti tie vyrai, kurie pusę ar daugiau bandymų nesėkmingai palaikė reikiamos trukmės erekciją lytiniam aktui atlikti ir kurių Tarptauti- nio erektilinės funkcijos indekso (angl. International In-dex of Erectile Function) – (TEFI) klausimyno erekcijos funkcijos (EF) domeno balas buvo nuo 5 iki 25. Pastarie- ji buvo padalyti į 3 lygias grupes: pirmosios grupės tiria- miesiems buvo skiriama 100 mg avanafilio, antrosios gru- pės tiriamiesiems – 200 mg avanafilio, trečiosios grupės tiriamiesiems – placebas. Taip pat atrinkti tiriamieji suskirstyti pagal ED sunku- mą, kuris vertintas pagal TEFI klausimyno EF domeno balą:

● lengvas erekcijos sutrikimas – 17–25 balai;

● vidutinio sunkumo erekcijos sutrikimas – 11–16 balų;

● sunkus erekcijos sutrikimas – ≤10 balų.

Atrankai buvo naudojama centralizuota, kompiuterizuo- ta sistema. Dėl gydymo paskyrimo su tiriamaisiais buvo susisiekta telefonu arba internetu. Skiriant gydymą, tyrėjai ir tiriamieji laikėsi anonimiškumo. Po įvadinio 4 savaičių laikotarpio atrinkti tiriamieji pradėjo 12 savaičių gydymo periodą. Kas 4 savaites buvo vertinamas gydymo efektyvumas. Tiriamiesiems paaiškinta, kad vaistą reikia vartoti maždaug 30 min. prieš numatomus seksualinius santykius. Vaisto dozavimas apribotas iki 2 dozių per 24 val., tačiau vaisto dozes turėjo skirti mažiausiai 12 val. Apribojimų dėl alkoholio, maisto, alfa blokatorių vartojimo nebuvo.

Tiriamieji turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su vaisto dozavimu, seksualinių santykių trukme, taip pat į specifinius klausimus apie patirtą pasitenkinimą lytiniu aktu (angl. Sexual Encounter Profile). Kiekvieno vizito metu tiriamieji taip pat pildė TEFI klausimyną [29]. Tyrime dalyvavo vyresni nei 18 metų vyrai, kuriems diagnozuotas 1 ar 2 tipo CD ir ilgiau nei 6 mėnesius vargino ED.

Tiriamieji 3 mėnesius ar ilgiau privalėjo turėti monogaminius, heteroseksualius santykius ir sutikti mažiausiai 4 kartus per mėnesį santykiauti lytiškai. Į tyrimą neįtraukti sergantys blogai kontroliuojamu diabetu (HbA1c >9 proc.), turintys ED dėl stuburo traumos ar radikalios prostatektomijos, negydyto hipogonadizmo vyrai. Kiti atmetimo kriterijai buvo padidėjusi prostatos specifinio antigeno koncentracija kraujyje >4 ng/ml, kliniškai reikšminga širdies, kepenų, inkstų liga, ortostatinė hipotenzija, nekontroliuojama hipertenzija ar hipotenzija, alergija, padidėjęs jautrumas PDE-5 inhibitoriams, nesėkmingas gydymas ar pasireiškę nepageidaujami poveikiai gydant PDE-5 inhibitoriais anamnezėje. Nebuvo leidžiama ankstesnė ar dabartinė terapija antiandrogenais, nitratų ar kitų citochromą P450 3A4 inhibuojančių medikamentų vartojimas 28 dienas prieš terapijos avanafiliu pradžią ar tyrimo metu.

Tyrimo rezultatai

Iš 1 378 vyrų gydymui atrinkta 390 tiriamųjų, kurie su- skirstyti į 3 grupes:

● 129 tiriamiesiems skirta 100 mg avanafilio;

● 131 tiriamiesiems skirta 200 mg avanafilio;

● 130 tiriamųjų sudarė kontrolinę grupę – skirtas place- bas. Dauguma pacientų, kurie nebuvo atrinkti į tyrimą, ne- atitiko laboratorinių tyrimų atrankos kriterijų.

Visų 3 gru- pių pacientų charakteristikos buvo panašios. Dauguma pacientų sirgo 2 tipo CD (89,5 proc.) ir vidutinio sunkumo ar sunkia ED (78,2 proc.). Atrinkti pacientai sirgo diabetu vi dutiniškai 11,3 metų. Dauguma pacientų paraleliai vartojo antihipertenzinius vaistus (61,6 proc.), o 6,2 proc. vartojo alfa blokatorius. 57,4 proc. atrinktųjų sirgo dislipidemija, įskaitant hipercholesterolemiją, hiperlipidemiją, hipertrigliceridemiją. Dauguma pacientų (75,3 proc.) prieš tyri- mą jau buvo išbandę peroralinių vaistų nuo ED vartojimą.

Vaisto efektyvumas

Vaisto efektyvumas buvo vertinamas pagal 3 galuti- nius rezultatus:

● seksualinių mėginimų, kurių metu tiriamieji galėjo išlaikyti pakankamos trukmės erekciją, kad atliktų sėkmin- gą lytinį aktą, procentinis pakitimas (SEP3) įvadiniame ir gydymo perioduose;

● seksualinių mėginimų, kurių metu tiriamiesiems pavy- ko įstumti varpą į partnerės makštį, procentinis pakiti- mas (SEP2) įvadiniame ir gydymo perioduose;

● TEFI klausimyno EF domeno balo pakitimas nuo tyri- mo pradžios iki gydymo pabaigos. Efektyvumas taip pat buvo vertinamas pagal atsakymų į klausimus pokyčius individualiuose dienynuose ir kituose TEFI klausimyno domenuose nuo tyrimo pradžios iki gy- dymo pabaigos. Pogrupių analizė atlikta remiantis pradi- niu ED sunkumu, ED trukme, diabeto tipu ir trukme, rase.

Vartojant avanafilį (tiek 100 mg, tiek 200 mg dozėmis), seksualinių mėginimų, kurių metu tiriamieji galėjo išlai- kyti pakankamos trukmės erekciją, kad atliktų sėkmingą lytinį aktą (SEP3), procentas pagerėjo (p<0,001), paly- ginti su placebu. Vidutiniškai 20,5 proc. tiriamųjų place- bo grupėje seksualiniai mėginimai buvo užbaigti sėkmin- gu lytiniu aktu. Palyginti pacientų grupes, gydytas skir- tingomis avanafilio dozėmis, reikšmingo skirtumo nenu statyta. Sėkmingus lytinius santykius turėjo 34,4 proc. ir 40 proc. vyrų, gydytų atitinkamai 100 mg ir 200 mg ava- nafilio dozėmis (1 pav.)

Gydant avanafiliu, taip pat pagerėjo seksualinių mėgini- mų, kurių metu tiriamiesiems pavyko įstumti varpą į partne- rės makštį, procentas (SEP2). 100 mg ir 200 mg avanafilio dozėmis gydytų pacientų grupėse atitinkamai 21,5 proc. ir 25,9 proc. daugiau tiriamųjų pavyko atlikti sėkmingą vaginalinę penetraciją, o placebo grupėje sėkmingos vaginalinės penetracijos procentas padidėjo tik 7,5 proc. (p<0,001). Gy- dymo pabaigoje TEFI klausimyno EF domeno balas placebo grupėje buvo 13,2, 100 mg avanafilio grupėje – 15,8 balų, 200 mg avanafilio – 17,3 balų.

Nuo tyrimo pradžios iki gydymo pabaigos TEFI klausimyno EF domeno balas padidė- jo vidutiniškai 1,8 balo placebo grupėje, 4,5 balo – 100 mg avanafilio grupėje, 5,4 balo – 200 mg avanafilio grupėje. Nu- statytas statistiškai reikšmingas balo padidėjimas, palyginti placebo grupę su avanafiliu gydytomis grupėmis (p<0,001). Tuo tarpu lyginant abi avanafilio grupes (100 mg ir 200 mg), statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p=0,34).

Gydymo pabaigoje gerokai didesnė dalis vyrų, kuriems paskirtas avanafilis, palyginti su placebo grupe, pasiekė TEFI klausimyno EF domeno balą normos ribose (≥26 ba- lai), nepaisant ED sunkumo laipsnio, nustatyto tyrimo pradžioje. Taip pat statistiškai reikšmingi TEFI klausimyno balų padidėjimai nustatyti ir kituose domenuose:

● orgazmo funkcijos domene statistiškai reikšmingas padidėjimas (p=0,003); lyginant avanafilio 100 mg ir 200 mg dozių grupes su placebo grupe, nustatytas sta- tistiškai reikšmingas padidėjimas (p=0,002);

● pasitenkinimo lytiniais santykiais domene reikšmingas balo padidėjimas (p=0,02); lyginant avanafilio 100 mg ir 200 mg dozių grupes su placebo grupe, nustatytas statistiškai reikšmingas padidėjimas (p=0,001);

● bendro pasitenkinimo domene reikšmingas padidėjimas (p=0,001); lyginant avanafilio 100 mg ir 200 mg dozių grupes su placebo grupe, nustatytas statistiškai reikš- mingas padidėjimas (p<0,001). Tyrime vertinti sėkmingi seksualiniai mėginimai skirtingu laiku po vaisto suvartojimo. Abiejose avanafiliu gy- dytose grupėse nustatytas gerokai didesnis sėkmių skaičius kiekviename laiko intervale, palyginti su placebo grupe. Iš viso 5 634 iš 6 919 mėginimų (80,7 proc.) buvo atlikta per 1 val. po vaisto suvartojimo.

Per 15 min. ar anksčiau po vaisto suvartojimo avanafilio 100 mg gru- pėje sėkmingi seksualiniai mėginimai sudarė 62,3 proc. (33 iš 53), gydytų 200 mg avanafilio doze – 35,6 proc. (16 iš 45), placebo grupėje – 26,1 proc. (12 iš 46).

Kai lytiniai santykiai buvo pradedami praėjus 6 val. ar daugiau po vaisto suvartojimo, vartojusių po 100 mg ava- nafilio grupėje sėkmingi seksualiniai santykiai sudarė 6 iš 12 mėginimų (50 proc.), 200 mg grupėje – 21 iš 31 (67,7 proc.), placebo grupėje – tik 1 iš 21 (4,8 proc.). Pa- našūs rezultatai stebėti vertinant seksualinius mėginimus, kurių metu tiriamiesiems pavyko įstumti varpą į partnerės makštį (SEP2), bei atsakymus dienynuose į klausimus, su- sijusius su seksualine patirtimi. Naudingi gydymo avanafiliu efektai, remiantis vi- sais 3 vaisto efektyvumo vertinimo rezultatais, pasireiš- kė nepaisant diabeto tipo ir trukmės, pradinio ED sunku- mo laipsnio ir trukmės.

Tačiau 1 tipo CD sergančių vyrų pogrupis nebuvo pakankamai didelis, palyginti su 2 tipo CD sergančiųjų pogrupiu, kad būtų galima prasmingai palyginti gautus rezultatus. Vertinant pagal SEP2 ir TEFI klausimyno EF domeno balus, gydymo poveikis buvo ge- rokai stipresnis vyrams, sergantiems ilgesnės trukmės erek- cijos sutrikimu (≥60 mėnesių), palyginti su trumpesnės tru- kmės ED (

Vaisto saugumas

Gydymas avanafiliu yra pakankamai saugus ir gerai tole- ruojamas. Apibendrinant 86 iš 258 (33,3 proc.) vyrų, gydy- tų avanafiliu, ir 31 iš 130 (23,8 proc.), gavusių placebą, pa- sireiškė 1 ar daugiau nepageidaujamų poveikių. Tokie nepa- geidaujami poveikiai, kaip galvos skausmas, nazofaringitas, veido raudonis, nosies užgulimas, nugaros skausmas, sinusi- tas, dispepsijos požymiai, gripo požymiai, pasireiškė daugiau nei 2 proc. tiriamųjų bet kurioje grupėje.

Pagal sunkumą visi nepageidaujami poveikiai buvo lengvi arba vidutinio sunku- mo. Iš 57 vyrų (14,6 proc.), nutraukusių dalyvavimą tyrime, tik 4 (1 proc.) tai padarė dėl nepageidaujamo vaisto poveikio. Priapizmo, hemodinamikos pokyčių, didžiųjų kardiovaskuli- nių įvykių nebuvo užfiksuota. Vienintelis pacientas nutraukė dalyvavimą tyrime dėl pasireiškusios nestabiliosios krūtinės anginos simptomų, tačiau tyrėjai pabrėžė, kad šių simptomų pasireiškimas nebuvo susijęs su avanafilio vartojimu.

Vieninteliam pacientui 200 mg avanafilio grupėje pasireiškė re- gos sutrikimai. 8 pacientams pasireiškė sunkūs nepageidaujami poveikiai: placebo grupėje fiksuotas stuburo kompre- sinis lūžis, 100 mg avanafiliu gydytų pacientų grupėje pasireiškė giliųjų venų trombozė, šlapimo takų infekcija, loka- li infekcija, 200 mg avanafilio grupėje pasireiškė kairiosios rankos skausmas ir silpnumas, nestabilioji krūtinės angina, plaučių uždegimas, šlapimo pūslės piktybinis navikas. Nė vienas šių poveikių nebuvo susijęs su avanafilio veikimu.

Mirčių tyrime nebuvo. Su avanafilio vartojimu susijusių pokyčių gyvybinėms funkcijoms, laboratoriniams tyrimams, objektyvaus ištyrimo rezultatams nenustatyta. Kiekvienoje tiriamųjų grupėje vidu- tinis sistolinis arterinis spaudimas, vidutinis diastolinis arte- rinis spaudimas ir vidutinis širdies susitraukimų dažnis gydymo pabaigoje išliko panašus kaip ir randomizacijos etape. Padidėjęs sistolinis kraujospūdis (>140 mm Hg ir padidėjęs 20 mm Hg nuo pradinio taško, matuojant 2 ar daugiau kar- tų, arba sistolinis kraujospūdis >180 mm Hg bet kuriuo metu dalyvaujant tyrime) pasireiškė atitinkamai visose tiriamųjų gru- pėse: 4 pacientams – placebo grupėje, 3 pacientams – 100 mg ir 3 pacientams – 200 mg avanafilio grupėse.

3 pacientams, kuriems buvo skiriama 100 mg avanafilio, ir 1 pacientui, ga- vusiam placebą, užfiksuotas 15 mm Hg padidėjęs diastolinis kraujospūdis, arba didesnis nei pradiniame taške diastolinis kraujospūdis, matuojant 2 ir daugiau kartų, arba jų diastolinis kraujospūdis buvo didesnis nei 110 mm Hg bet kuriuo tyri- mo metu. Tuo tarpu 200 mg avanafilio doze gydyti pacientai diastolinio kraujospūdžio pokyčių nepatyrė. Sąveikų su vais- tais nuo diabeto tyrimo metu nebuvo stebėta.

Tyrimo aptarimas

Šiame tyrime avanafilis (100 mg ar 200 mg dozė), gydant tiek lengvą, tiek sunkaus laipsnio ED, buvo efektyvus peroralinis vaistas heteroseksualiems CD sergantiems vyrams. Po gydymo avanafiliu pagerėjo seksualinių mėgini- mų, kurie baigėsi sėkmingais lytiniais santykiais (SEP3), procentas. Taip pat pagerėjo seksualinių mėginimų, kurių metu buvo pasiekta sėkminga vaginalinė penetracija (SEP2), procentas bei TEFI klausimyno ED domeno balas, palyginti su placebo grupe.

Pagerėjimas po avanafilio terapijos buvo nuolatos išlaikytas 4-tą, 8-tą ir 12-tą tyrimo savaitę. Gydymo poveikis buvo ryškesnis vyrams, ilgiau sergantiems ED (≥60 mėnesių). Atskirai įvertinti ir sėkmingi seksualiniai mėginimai įvairiais laiko intervalais nuo vaisto suvartojimo iki lytinių santykių – nuo 15 min. ir trumpiau iki 6 val. ir ilgiau.

Kiekviename iš vertintų laiko intervalų didesnė dalis tiria- mųjų iš abiejų avanafiliu gydytų grupių patyrė sėkmingus seksualinius santykius (SEP3), sėkmingą penetraciją į par- tnerės makštį (SEP2) ir didesnį bendrą pasitenkinimą sek sualine patirtimi, palyginti su placebo grupe. Šiuolaikinių PDE-5 inhibitorių, įskaitant avanafilį, remiantis jų farmako- kinetikos aspektais, paprastai rekomenduojama vartoti 30– 60 min. prieš seksualinių santykių pradžią [22, 24–26]. Ne- paisant to, šio tyrimo rezultatai parodė, kad avanafilis jau yra veiksmingas praėjus 15 min. po suvartojimo.

Tai susi- ję su vaisto farmakokinetinėmis savybėmis: per santyki- nai trumpą laiką vaistas pasiekia maksimalią koncentraciją plazmoje, o stipriausias varpos sustandėjimo poveikis pasi- reiškia praėjus 20–40 min. po vaisto suvartojimo [22, 23]. Atskiri III fazės avanafilio tyrimai buvo vykdyti su vyrais, sergančiais erekcijos sutrikimu, bet nesergančiais CD, bei su vyrais, kuriems ED išsivystė po radikalios prostatekto- mijos [28]. Abiejuose tyrimuose, taip pat ir ankstesniame II fazės tyrime, į kurį įtrauktos 3 populiacijos grupės, buvo nustatytas panašus vaisto efektyvumas ir tolerancija kaip ir dabartiniame tyrime, įskaitant greitą poveikio pasireiškimą bei efekto išlaikymą [22].

Gydymas avanafiliu pasižymėjo aukštu saugumo profi- liu ir buvo gerai toleruojamas: tik vienas pacientas nutraukė dalyvavimą tyrime dėl su avanafiliu susijusio nepageidauja- mo poveikio – galvos skausmo – pasireiškimo. PDE-5 inhi- bitorių nepageidaujamų poveikių (galvos skausmas, veido paraudimas, dispepsijos požymiai, nosies užgulimas) dažnis buvo retas ir susijęs su vaisto dozavimu.

Manoma, kad tokie nepageidaujami poveikiai, kaip priapizmas, regos sutriki- mai, hemodinaminiai pokyčiai, kurie nustatyti kitų PDE-5 inhibitorių klinikiniuose tyrimuose, yra susiję su mažesniu PDE-5 specifiškumu. Nepaisant to, kad visi PDE-5 inhi- bitoriai yra specifiški PDE-5 izofermentui, vartojant šiuos vaistus gali pasireikšti kryžminės reakcijos su kitais PDE izofermentais (PDE-6, PDE-11), kurie gali sukelti nepagei- daujamą poveikį [20, 30–34]. Tuo tarpu šiame tyrime tokių nepageidaujamų poveikių nebuvo nustatyta. Tik 1 tiriama- jam pasireiškė neryškus matymas, kuris buvo susijęs su di- deliu avanafilio specifiškumu PDE-5.

Anksčiau atliktais tyrimais nustata, kad PDE-5 poveikis sisteminėms vazodilatacinėms savybėms gali sustiprinti antihipertenzinių vaistų poveikį kraujospūdžio mažinimui [35, 36]. Tačiau visose tiriamųjų grupėse vidutinio sisto- linio ir diastolinio spaudimo reikšmės gydymo pabaigoje buvo panašios į pradines. Nors 239 tiriamieji (61,6 proc.) vartojo antihipertenzinius medikamentus ir 24 (6 proc.) vartojo alfa blokatorius, ryškesnių sistolinio ir diastolinio kraujospū- džio svyravimų dažnis buvo retas. Didžiųjų kardiovasku- linių įvykių ir sąveikų su vaistais nuo diabeto nenustatyta.

Vienas iš šio tyrimo apribojimų buvo nedidelis pacientų, sergančių 1 tipo CD, pogrupis. Nedidelio 1 tipo CD sergančiųjų skaičiaus nepakako tinkamai palyginti su 2 tipo CD sergančiaisiais. Juodaodžių, azijiečių ir maišytos rasės paci- entų pogrupiai taip pat nebuvo pakankamai dideli, kad būtų galima palyginti su baltosios rasės atstovais.

Nors avanafiliu gydytų pacientų grupėje nustatytas didelis sėkmingų sek- sualinių mėginimų skaičius, tik nedaugeliu atvejų sėkmin- gi lytiniai santykiai buvo atlikti praėjus 15 min. ir mažiau ar praėjus 6 val. ir daugiau po vaisto suvartojimo. Daugiau sėkmingų seksualinių mėginimų įvyko praėjus 30–60 min. po vaisto suvartojimo. Išskyrus kelis seksualinius mėgini- mus, didesnis sėkmingų lytinių santykių procento skirtumas pasiektas avanafiliu gydytose grupėse, palyginti su placebo grupe, tiek anksčiausiame laiko taške po vaisto suvartojimo (≤15 min.), tiek vėliausiame laiko taške (≥6 val.).

Spren- džiant, ar PDE-5 inhibitoriai galėtų būti efektyvūs esant su- trikimams, būdingiems sergant CD [37, 39], t. y. endotelio disfunkcijos prevencijoje [37] bei gydant apatinių šlapimo takų ligas [38], ateities mokslinių tyrimų tikslas turėtų būti avanafilio efektyvumo vertinimas, panaudojant jį pastarie- siems sutrikimams gydyti.

Apibendrinimas

Tyrime nustatyta, kad avanafilis yra gerai toleruojamas ir efektyvus vaistas gydant vyrų, sergančių CD, įvairaus sun- kumo erekcijos sutrikimus. 12 savaičių gydymas 100 mg ir 200 mg avanafilio dozėmis buvo statistiškai reikšmingai efektyvesnis, palyginti su placebu, vertinant pagal visus 3 galutinius rezultatus (p≤0,002). Greitas avanafilio povei- kio pasireiškimas yra susijęs su vaisto farmakokinetinėmis savybėmis. Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad avanafilis gali būti efektyvi terapija pagal poreikį gydant su CD susijusią ED.

Žurnalo INTERNISTAS priedas ENDOKRININIŲ LIGŲ AKTUALIJOS, 2016m.