Cezario pjūvio operacijos tikimybės prognozavimas, sužadintų gimdymų atvejais
Augustė Butkevičiūtė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Prof. dr. Diana Ramašauskaitė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Gyd. Agnė Matuolytė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Įžanga
Gimdymo sužadinimas – tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai prieš savaiminio gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą. Gimdymas sužadinamas tais atvejais, kai rizika tęsti nėštumą didesnė nei galimos jo užbaigimo komplikacijos. Ši procedūra viena dažniausių procedūrų akušerijos praktikoje, pasaulyje jos dažnis siekia 10–30 proc., o Lietuvoje 2017 metais buvo sužadinta tik apie 19 proc. visų gimdymų [1, 2]. Sėkmingu gimdymo sužadinimu laikomas gimdymas natūraliu būdu per 24–48 val. nuo gimdymo sužadinimo pradžios [1]. Literatūros duomenimis, maždaug trečdalis gimdymo sužadinimų yra nesėkmingi ir užbaigiami cezario pjūvio operacija. Nepaisant to, kad nustatyta daug nepavykusio gimdymo sužadinimo rizikos faktorių, jų nepakanka nuspėti cezario pjūvio operacijos rizikos konkrečiai pacientei [3].
Gimdymo užbaigimas cezario pjūvio operacija yra susijęs su didesne akušerinio kraujavimo, infekcijos ir venų tromboembolijos rizika, todėl svarbu identifikuoti moteris su didesne nesėkmingo sužadinimo rizika [4]. Nesėkmingo gimdymo sužadinimo rizikos veiksniai yra ištirti ir aprašyti mokslinėje literatūroje: tai pirmas gimdymas, nesubrendęs gimdos kaklelis (Bišopo skalė ≤6), užsitęsusi latentinė gimdymo fazė, vyresnis motinos amžius, didelis svoris ir KMI, mažas ūgis, vaisiaus makrosomija, gestacinis amžius ≥ 40 nėštumo savaitės, nepalanki akušerinė anamnezė, plyšusi vaisiaus vandenų pūslė [5, 6]. Tačiau, vertinant po vieną, šie faktoriai nepadeda nuspėti konkrečios nesėkmingos indukcijos rizikos ir iki šiol jie nebuvo sujungti į vieną modelį, kuris, remiantis šiais veiksniais, leistų nustatyti procentinę CPO tikimybės išraišką. Literatūroje aprašomi bandymai sukurti gimdymo sužadinimo sėkmingumą prognozuojantį modelį, tačiau jie buvo skirti tik pirmą kartą gimdančioms moterims ir pabrėžė subrendusio gimdos kaklelio reikšmę sužadinimo pradžioje. Gimdymo baigtys jau gimdžiusioms moterims ir nėščiosioms, kurioms gimdymo sužadinimas pradedamas esant nesubrendusiam gimdos kakleliui (Bišopo skalė ≤6), nepakankamai ištirtos <...>
"Ginekologijos aktualijos" 2019 m. Nr.1.
