Cimicifuga racemosa ekstraktas – alternatyva pakaitinei hormonų terapijai

2017-05-27 | Ligos.lt

Įvadas

Karščio pylimas – tai netikėtas karščio po­jūtis, labiausiai paplitęs prasidedančio klimakso simptomas. Karščio pylimai vargina apie 85 proc. moterų premenopauziniu ir perimenopauziniu lai­kotarpiu. Tai viena dažniausių kreipimosi į gydy­tojus priežasčių. Dažnai karščio pylimai vargina ne tik dieną, bet ir sutrikdo nakties miegą. Todėl ieškoma efektyvių ir saugių priemonių sumažin­ti šį nepageidaujamą simptomą.

Pakaitinė hormonų terapija (PHT) yra veiks­mingiausias menopauzės simptomų gydymo bū­das, kuris taip pat padeda sumažinti osteoporozės vystymosi riziką. Vis dėlto dažniausiai PHT tai­kymą sumažina nepageidaujamų reiškinių baimė. Nustatyta, kad PHT yra susijusi su padidėjusia krūties vėžio išsivystymo rizika (1, 2), o tyrime Womenʼs Health Initative nustatyta, kad estrogenų ir medroksiprogesterono acetato vartojimas ilgiau nei 8 metus gali lemti mirtinų kardiovaskulinių įvykių išsivystymą (1). Kardiovaskulinių įvykių rizika sumažėja, jei PHT pradedama taikyti me­nopauzės pradžioje (3). Moterys ieško PHT alter­natyvų, kurios sumažintų klimakterinio laikotar­pio simptomus, ypač karščio pylimą. Labiausiai tikimasi, kad preparato sudėtyje nebus estroge­nų, kurie veikia gimdą, krūtis ir kraujo krešėjimą.

Sojų ar raudonųjų dobilų preparatai, kurių su­dėtyje yra estrogeninių izoflavonų, buvo tirti dvi­gubai aklais, placebu kontroliuojamais kliniki­niais tyrimais, tačiau nustatyta, kad vartojant re­komenduojamas 50 mg izoflovanų dienos dozes, klimakso metu varginantys nusiskundimai nesu­mažėja (9–22), taip pat nestebėta kaulinį audinį tausojamojo poveikio (21, 23, 24). Skiriant tokią izoflavonų dozę, nestebima jokio poveikio krūtų liaukiniam audiniui ir gimdai, tačiau moterims, kurios, norėdamos geresnių rezultatų, vartojo 3–4 kartus didesnes dozes, stebėtos ir nepageidauja­mos estrogenų reakcijos.

Augalinių preparatų vartojimas, kaip alterna­tyva PHT, sparčiai populiarėja, juos vis dažniau skiria gydytojai, taip pat daugėja pacienčių, ku­rios noriai gydosi šiais preparatais. Vienas tokių – Klimadynon®, kurio sudėtyje yra kekinių blakė­žudžių šakniastiebių ekstrakto.

 

Kekinė blakėžudė (Cimicifuga racemosa)

Nehormoninis gydymas augaliniais prepara­tais gali būti vienas būdų, o Cimicifuga racemo­sa – bene geriausia PHT alternatyva. Cimicifu­ga racemosa veiksmingumas ir saugumas gydant moteris, kurias vargina klimakteriniu periodu pa­tiriami simptomai, tirti ne viename moksliniame tyrime. Amerikos indėnai kekinę blakėžudę var­tojo raumenų, sąnarių skausmui malšinti, neural­gijoms, reumatoidiniam artritui gydyti, mėnesinių metu patiriamiems spazmams bei kitiems gineko­loginiams simptomams malšinti. Kekinės blakėžu­dės yra kilusios iš Amerikos, tačiau jų auginimas sparčiai paplito ir Europoje.

Cimicifuga racemosa neturi estrogeninio poveikio ir neveikia estrogenų receptorių

Prieš beveik 30 metų manyta, kad Cimicifuga ra­cemosa ekstrakto sudėtyje yra estrogeninio izoflavo­no (4), tačiau vėlesni tyrimai tokių duomenų nepa­tvirtino. Estrogenų turintys junginiai turėtų jungtis su estrogenų receptoriais, tačiau klonavus estrogenų receptorius ir atliekant tyrimus in vitro su BNO 1055 Cimicifuga racemosa ekstraktu, nestebėta jungimo­si prie šių receptorių (5).

Estrogenų junginiai stimuliuoja estrogenams jautrių krūties liaukų vėžinių ląstelių proliferaciją. Tiriant MCF-7 vėžines ląsteles, turinčias estrogenų receptorius, nustatyta, kad izopropanolinis Cimici­fuga racemosa ekstraktas (6–8) ir BNO 1055 Ci­micifuga racemosa ekstraktas (5) labiau slopina, o ne skatina šių ląstelių proliferaciją (1 pav.). Krūties liaukinis audinys ir MCF-7 ląs­telės išskiria fermentą aromata­zę, kuris gali padidinti estrogenų kiekį krūtyse, nes gali konvertuoti androgenus į estrogenus. Šis an­drogenų vertimas į estrogenus yra slopinamas etanoliniam Cimicifu­ga racemosa ekstraktui veikiant MCF-7 ląsteles (9), taigi šis eks­traktas pasižymi antivėžiniu po­veikiu krūtims.

Dideliame 6 mėnesius truku­siame klinikiniame tyrime, kuria­me dalyvavo ankstyvojo postme­nopauzinio laikotarpio moterys, vartojusios BNO 1055, nustatyta, kad šis preparatas nepaveikė krūtų liaukinio audinio tankio (vertinta mamografijos metodu) ir nedidi­no endometro storio (10). Tiriant izopropanolinį Cimicifuga race­mosa ekstraktą vartojusias 65 mo­teris, kurioms atlikta mamografija ir krūties liaukinio audinio biop­sija, krūties audinio tankio poky­čių ar ląstelių proliferacijos nenu­statyta (11).

Cimicifuga racemosa poveikis klimakteriniams simptomams

Tiriant laboratorinių gyvū­nų pateles, nustatyta, kad pašali­nus kiaušides, jos patiria karščio pylimus (12, 13), kurie pasireiš­kia su liuteinizuojamojo hormo­no pulsais. Esant estrogenų trū­kumui (postmenopauziniu laiko­tarpiu moterims ar gyvūnų pate­lėms, taip pat pašalinus kiauši­des), stebimas padidėjęs gonadotropiną atpalai­duojančio hormono (GnRH) išsiskyrimas, dėl to didėja liuteinizuojamojo hormono kiekis. Perime­nopauziniu laikotarpiu daugumą moterų vargina nemalonūs simptomai, vienas jų – karščio bangų pojūtis. Karščio bangos koreliuoja su liuteinizuo­jamojo hormono išsiskyrimu (14). GnRH padidė­jęs išskyrimas siejamas su sutrikusiu neurotrans­miterių išskyrimu. Estrogenų reguliuojamas sera­tonino, GABA ir katecholaminų (dopamino, no­repinefrino) išskyrimas pagumburyje yra svarbus liuteinizuojamojo hormono išskyrimui.

Kapur ir bendraautoriai (15) nustatė, kad kūno temperatūra pakyla reguliariais intervalais ir yra ge­rokai didesnė žiurkėms, kurioms pašalintos kiauši­dės, palyginti su sveikomis. Tiriant Cimicifuga ra­cemosa ekstrakto poveikį, nustatyta, kad patelių, kurioms atlikta ovarektomija ir kurios gavo Cimi­cifuga racemosa BNO 1055 ekstraktą, kūno tem­peratūra buvo daug mažesnė nei tų, kurios jo nega­vo (2 pav.). Teigiama, kad toks Cimicifuga racemo­sa ekstrakto poveikis pasireiškia dėl jame esančių į neurotransmiterius panašių medžiagų, kurios vei­kia GnRH išskyrimą.

Kiti moksliniai tyrimai taip pat nustatė, kad kekinės blakėžudės (Cimicifuga racemosa) eks­traktai sumažina karščio bangų pojūtį. Taip pat buvo tirta, kaip Cimicifuga racemosa ekstrakte esančios medžiagos veikia receptorius, prie ku­rių jungiasi neurotransmiteriai, dalyvaujantys karščio pylimo patogenezėje (16). Nustatyta, kad Cimicifuga racemosa BNO 1055 ekstrakte esan­čios medžiagos gali jungtis su dopamino, nore­pinefrino ir serotonino receptoriais, gautais iš žiurkių smegenų. Be dopaminerginių, noradre­nerginių ir serotoninerginių medžiagų vandeni­nis / etanolinis BNO 1055 Cimicifuga racemo­sa ekstraktas taip pat turi ir GABA-erginių me­džiagų. Žinoma, kad gabapentinas (GABA-er­ginis vaistas) ir fluoksetinas (serotoninerginis vaistas) gali sumažinti karščio pylimus (17). 6 mėnesius trukusiame klinikiniame tyrime, kuria­me dalyvavo 120 moterų, kurias vargino klimak­teriniai simptomai, buvo lyginamas serotonino reabsorbcijos inhibitoriaus fluoksetino ir van­deninio / etanolinio Cimicifuga racemosa eks­trakto poveikis. Nustatyta, kad Cimicifuga race­mosa ekstraktą gavusioms moterims klimakteri­niai simptomai sumažėjo 85 proc., vertinant pagal Kuppermano menopauzės indeksą, o fluoksetino grupėje – tik 62 proc. Tačiau fluoksetinas, kaip ir tikėtasi, buvo efektyvesnis gydant depresijos simptomus (18). Manoma, kad Cimicifuga ra­cemosa ekstrakto veiksmingumas mažinant kli­makterinius simptomus yra susijęs su sinerginiu visų jame esančių medžiagų poveikiu.

Apibendrinimas

Cimicifuga racemosa ekstraktas nuo senų lai­kų vartojamas klimakteriniams simptomams ma­žinti, jo poveikis slopinant karščio pylimus pa­tvirtintas moksliniais tyrimais. Mažos ir vidu­tinės dozės yra efektyvesnės nei didelės dozės. Cimicifuga racemosa ekstrakto sudėtyje nėra es­trogeninių medžiagų, o jų poveikį lemia sudėtyje esantys komponentai, veikiantys kaip dopaminer­ginės, noradrenerginės, serotoninerginės bei GA­BA-erginės medžiagos. Klimadynon® – tai Cimi­cifuga racemosa sausasis ekstraktas, vartojamas menopauzės simptomams, tokiems kaip karščio pylimas, kraujo samplūdžiai į veidą bei gausus prakaitavimas, palengvinti. Tai augalinis prepa­ratas, kurio sudėtyje nėra hormonų, tačiau galin­tis sumažinti patiriamus nemalonius menopau­zės simptomus.

Parengė gyd. Jūratė Bazevičienė

„Internistas“, Nr.3, 2017m.