Didieji kardiologų kursai Vilniuje – atviri Europos namų langai
Vilniuje antrą kartą surengti profesinio tobulinimo mokymai, skirti šalies gydytojams kardiologams, vadinamieji Didieji kursai (angl. Grand Courses 2015), kuriuos organizavo Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos, padedant farmacijos kompanijai „Berlin Chemie Menarini“. Dvi dienas vykusiame renginyje žymiausi Europos ir Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų specialistai pranešimuose pristatė svarbiausias šiuolaikinės klinikinės ir mokslinės kardiologijos temas, tarp kurių tradiciškai didžiausio dėmesio sulaukė arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas ir kt.
Į renginį atvyko naujasis Europos kardiologų draugijos (EKD) prezidentas, Lisabonos universiteto profesorius Fausto Pinto, buvęs EKDprezidentas, Kretos (Graikija) universitetinės ligoninės Kardiologijos departamento vadovas profesorius Panos Vardas, didžiausiu šių laikų hipertenzijos žinovu tituluojamas Milano (Italija) universiteto profesorius Džiuzepė Mancia, kardiologas iš Atėnų (Graikija) universiteto dr. Konstantinos Tsioufis ir kt. lektoriai.
Lietuvos kardiologijos mokslininkams ir ekspertams atstovavo LSMU Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Santariškių klinikų (SK ) prof. dr. Germanas Marinskis, Lietuvos inkstų fondo prezidentas, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas VU SK prof. dr. Marius Miglinas, VU SK prof. dr. Ž. Petrulionienė, kiti žymūs šalies kardiologai praktikai ir mokslininkai.
Didieji kursai – analogų neturinti programa
Didieji kursai – analogų neturinti medicinos profesionalų edukacinė programa, kuria siekiamasupažindinti gydytojus praktikus su naujausiais širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikosir gydymo metodais, geriausių Europos klinikų patirtimi, svarbiausiais moksliniais tyrimais ir galimybėmis mokslo laimėjimus pritaikyti kasdieniame klinikiniame darbe. Imponuoja tai, kad daugelis žinių čia pateikiamos iš „pirmų lūpų“ – žymių Europos kardiologų mokyklos atstovų, kurių darbai ir nuopelnai pripažinti visame pasaulyje, skatina medicinos pažangą ir diktuoja šiuolaikinės kardiologijos madas bei tendencijas. Šiais metais analogiškiEKD inicijuoti kursai vyks ir Vengrijoje. Neformaliai kalbama, kad EKD pasirinkimą Didžiųjųkursų iniciatyvą pradėti įgyvendinti nuo Lietuvos pirmiausia lėmė Europoje matomas Lietuvos kardiologų aktyvumas, profesionalumas, bendri moksliniai projektai ir, žinoma, geri asmeniniai kontaktai.
Nors, kartu tenka pripažinti, kad daugeliu vertinamų parametrų, ypač širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių, sergamumo ir mirštamumo valdyme, Lietuva dar atsilieka nuo pažangiausių Europos valstybių, tačiau sutinkama, kad kardiologijos naujovės pas mus diegiamos labai sėkmingai ir operatyviai. Tik jų plėtrą ir prieinamumą pacientams riboja sveikatos priežiūros finansavimo trūkumai. Pavyzdžiui, JAV sveikatos sektoriui skiriama net 17 proc., Olandijoje per 12 proc., Vokietijoje – per 11 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje – 6,2 proc. (skiriamų lėšų dalis netgi sumažėjo lyginant su 2010 metais).
Renginio pranešimuose buvo pabrėžta, kad, nepaisant turtinės valstybių nelygybės, bet kurios šalies gyventojas susirgęs tikisi ir turi teisę gauti geriausią galimą medicinos pagalbą, efektyviausią gydymą. Todėl, pasak prof. P. Vardas, EKD parengtos arterinės hipertenzijos ar kitų ŠKL gydymo gairės nenumato jokių ekonominių išlygų: rekomendacijos vienodos visoms šalims ir įkūnija aukščiausius šio meto terapinius standartus.
Profesorius Džiuzepė Mancia: širdies ir kraujagyslių ligų rizikai normalizuoti priemonių dar neturime
Apie svarbiausias Europos arterinės hipertenzijos aktualijas, naujas mokslo įžvalgas ir atradimus, vyraujančias tendencijas pakalbinome ir vieną iš šios programos rengėjų, EKD Arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairių vieną iš autorių prof. Džiuzepę Mancia.
Nesunku pastebėti, kad kardiologų konferencijose, simpoziumuose daugiausia kalbama apie padidėjusį kraujospūdį, jo priežastis, gydymą. Ne išimtis ir šie, Didieji kursai, kuriuose taip pat vyrauja hipertenzijos tematika įvairiais pjūviais. Ar hipertenzija yra svarbiausia širdies ir kraujagyslių liga?
Iš tiesų hipertenzija yra labai svarbi patologija. Tai susiję su trimis esminiais veiksniais. Viena vertus, hipertenzija lemia daugiausia mirčių, antra, ji yra labiausiai paplitusi lėtinė neinfekcinė liga, trečia, hipertenzijos paplitimas visame pasaulyje auga ne tik industrinėse, bet ir besivystančiose šalyse.
AH dažniau serga vyresni žmonės, kuo vyresnis amžius, tuo didesnis šios ligos paplitimas. Galbūt hipertenzija yra natūrali širdies ir kraujagyslių sistemos senėjimo, involiucijos išraiška, netgi ne liga?
Hipertenzijos paplitimas vyresniame amžiuje iš tikrųjų auga. Padidėjęs kraujospūdis nustatomas apie 40–50 proc. 60-mečių žmonių, taigikone kas antram. Hipertenzija per se yra rizikos veiksnys tokių sunkių ir pavojingų ligų, kaip miokardo infarkto, insulto, lėtinės inkstų ligos, širdies nepakankamumo. Nors hipertenzija yra labai dažna, ji nėra fiziologinė būklė. Tai yra liga, patologija. Netgi 80-mečiams hipertenzija nėra norma.
Ar mokslininkai yra apskaičiavę, kiek pailgėtų hipertenzija sergančio paciento gyvenimas, jeigu jo kraujospūdis būtų gerai kontroliuojamas, tai yra efektyviai gydomas?
Atsakyti į šį klausimą sunku. Akivaizdu, kad, pasiekus gerą hipertenzijos kontrolę, o tai pavyksta toli gražu ne visada, reikšmingai pailgėtų ir tikėtino gyvenimo trukmė. Moksliniuose tyrimuos hipertenzija dažniausiai tyrinėjama kaip kitų pavojingų būklių rizikos veiksnys. Sergančiųjų hipertenzija tikėtinos gyvenimo trukmės, neįgalumo ir mirties rizika labiau domisi draudimo kompanijos, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, nes pagal šias rizikas jos nustato draudimo įmokas. Egzistuoja akivaizdus atvirkštinis ryšys tarp kraujospūdžio ir tikėtinos gyvenimo trukmės dydžių: kuo hipertenzija didesnė, tuo, tikėtina, pacientas trumpiau gyvens.
Kaip teigiama šio renginio pranešimuose, tik apie 30–35 proc. sergančiųjų hipertenzija yra gydomi veiksmingai. Likusieji arba negauna tinkamo, efektyvaus gydymo, arba iš viso negydomi, todėl nuolat rizikuoja savo sveikata ir netgi gyvybe. Kokių ligų ir pasekmių būtų galima išvengti ar bent sumažinti riziką, jei pavyktų veiksmingai gydyti hipertenziją?
Jau prieš keletą dešimtmečių atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad hipertenzijos gydymas yra labai naudingas, nes sumažina praktiškai visų ligų ir komplikacijų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu, riziką. Tai tokios ligos kaip insultas, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga ir miokardo infarktas, galutinės stadijos inkstų liga, demencija. Taip pat esama labai aiškių sąsajų tarp hipertenzijos ir cukrinio diabeto bei jo komplikacijų. Sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu labai dažnai diagnozuojama ir hipertenzija. Nustatyta, kad efektyviai gydant hipertenziją sumažėja kraujagyslinių cukrinio diabeto komplikacijų, kaip antai inkstų pažeidimo, nefropatijos tikimybė. Hipertenzija priskiriama modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių grupei, tai reiškia, kad ji gali būti valdoma. Ir tai būtina daryti. Įrodyta, kad netgi vyresniems kaip 80 metų pacientams hipertenzijos gydymas yra naudingas ir būtinas, nes 60 proc. sumažina širdies nepakankamumo ir 40 proc. – insulto riziką, o tikėtiną gyvenimo trukmę padidina 21 proc.
Gydytojai savame arsenale turi daug labai veiksmingų antihipertenzinių vaistų, todėl gan netikėtai viename pranešime nuskambėjo frazė, kad klinicistams desperatiškai reikia naujų antihipertenzinių molekulių, tai yra naujų vaistų...
Dabar turimi vaistai tik sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o siekiamybė turėtų būti šios rizikos normalizavimas, tai yra pašalinimas. Rizikai normalizuoti priemonių dar neturime. Turiu omenyje ne tik padidėjusį kraujospūdį, bet ir kitus modifikuojamus, potencialiai valdomus rizikos veiksnius, tokius kaip dislipidemija, hiperurikemija ir kt. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Pavyzdžiui, mes galime sumažinti sergančiųjų širdies nepakankamumu mirties riziką, bet nemokame šios rizikos normalizuoti. Taigi naujų gydymo priemonių, taip pat naujų vaistų, paieškos išlieka labai aktualus šiuolaikinės medicinos uždavinys.
Pastaruoju metu daugelis sergančiųjų hipertenzija padidėjusį kraujospūdį bando gydyti ne tik vaistais, bet ir „liaudiškais“ metodais bei priemonėmis. Jiems pritaria ir kai kurie gydytojai. Ar yra tokių maisto produktų, vaisių, žolelių, kurie mažintų padidėjusį kraujo spaudimą?
Moksliškai pagrįstų duomenų, kad kokie nors maisto produktai ar žolelės mažintų hipertenziją, nėra. Kita vertus,vaisiais ir daržovėmis paremta mityba yra svarbus kompleksinio hipertenzijos gydymo komponentas. Kai kurių rūšių žuvys, žuvų taukai ir juose esančiosomega-3 riebalų rūgštys palankiai veikia lipidų apykaitą ir taip pat naudingos esant hipertenzijai. Visada sergant hipertenzija naudinga sumažintivalgomosios druskos vartojimą, nes tai skatina kraujospūdžio mažėjimą. Tinkama mityba, gyvenimo būdas, pakankamas fizinis aktyvumas taip pat prisideda prie geresnės hipertenzijos kontrolės ir turėtų būti rekomenduojami visiems asmenims, turintiems padidėjusį kraujospūdį. Šios nemedikamentinės gydymo priemonės taip pat yra efektyvi pirminės profilaktikos strategija. Jau vaikams ir paaugliams turėtume diegti sveikos gyvensenos sampratą ir įgūdžius, nes tai sumažina hipertenzijos išsivystymo ateityje riziką. Vaistai, žinoma, šiam tikslui netinka.
Koks Jūsų požiūris į naujus, nefarmakologinius, hipertenzijos gydymo metodus, kaip antai inkstų simpatinę denervaciją ar kitas intervencijas?
Inkstų simpatinė denervacija tikrai neblogas metodas, tik jis turi būti taikomas pagal indikacijas. Neseniai publikuoti naujo tyrimo duomenys rodo, kad simpatinis hiperaktyvumas yra patofiziologiškai susijęs su vadinamąja gydymui atsparia hipertenzija. Ši hipertenzijos forma pasižymi atsparumu gydymui ir didele širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų rizika.
Ar yra kokių nors galimybių taikyti genetinius metodus hipertenzijai gydyti, turint omenyje, kad nepalankus paveldimumas labai svarbus hipertenzijos išsivystymui ir eigai?
Ne, bent kol kas genų inžinerija ar genų terapija hipertenzijai gydyti nėra taikoma. Vienintelis „genetinis būdas“ išvengti hipertenzijos, kad vėliau nereikėtų jos gydyti, – apdairiai pasirinkti savo tėvus (juokiasi).
Prof. dr. Germanas Marinskis, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas
EKD kardiologijos specialistų tobulinimo kursai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. Kaip ir pernai, Didžiuosiuose kursuose pristatytos ir aptartos klinikinei kardiologijai aktualiausios temos: arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, organų taikinių pažeidimai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ir tų pažeidimų prevencija, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų sąsajos su inkstų ligomis, cukriniu diabetu ir kt. Tradiciškai daug dėmesio skirta hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų kontrolei, optimalaus individualaus gydymo parinkimui. Aptariami naujausi klinikiniai tyrimai ir širdies ir kraujagyslių ligų gydymo gairės. Arterinė hipertenzija išlieka svarbiausiu, labiausiai paplitusiu iš visų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Pastaraisiais metais hipertenzijos vertinimo ir gydymo rekomendacijos keitėsi, bet tai neišvengiama, nes medicinos mokslas nestovi vietoje – vyksta moksliniai tyrimai, daugėja žinių apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų patofiziologiją, mechanizmus, plečiasi kontrolės galimybės. Tokia gyvenimo dialektika. Tai, apie ką kalbame dabar, atspindi dabartinį mūsų žinojimą ir nepretenduoja į galutinę tiesą.
Prof. dr. Fausto Pinto, Europos kardiologų draugijos prezidentas
Padidėjęs kraujospūdis yra svarbiausias iš visų modifikuojamųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, lemiantis didžiausią dalį insultų, demencijų ir širdies nepakankamumo išsivystymo atvejų. Pavyzdžiui, dislipidemijai tenka trečioji vieta rizikos veiksnių eilėje. Hipertenzija yra palyginti nesunkiai kontroliuojamas rizikos veiksnys, nes yra gerai žinomi kontrolės būdai, turime veiksmingų vaistų. Visdėlto, kaip rodo tyrimai, vidutiniškai tik apie 35 proc. gydomos hipertenzijos yra kontroliuojama, panašiai tiek pat nekontroliuojama, nors gydoma, o apie 30 proc. arterine hipertenzija sergančių žmonių iš viso negydomi. Geriausių hipertenzijos kontrolės rezultatų yra pasiekusios JAV, kurioje apie 69 proc., Kanadoje – apie 41 proc., Vokietijoje – apie 33, Jungtinėje Karalystėje – apie 29 proc. gydomų pacientų pasiekiamos tikslinės vertės. Moksliniais tyrimais patikimai įrodyta, kad veiksmingas savalaikis hipertenzijos gydymas ne tik išsaugo tūkstančiusžmonių (pacientų) gyvybių, bet ir sutauponemažai visuomenės lėšų. Įrodyta, kad padidėjusio kraujospūdžio gydymo nauda tuo didesnė, kuo sunkesnė hipertenzija ir kuo didesnė paciento širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Prof. dr. Marius Miglinas, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidentas
Svarbus šio renginio akcentas – didesnis dėmesys su hipertenzija susijusių organų taikinių pažeidimams. Hipertenzija aptariama ne izoliuotai, ne vien kaip padidėjęs kraujospūdis, o kitų organų – širdies, inkstų, galvos smegenų – pažeidimų kontekste. Toks požiūris atspindi gilesnę hipertenzijos sampratą ir jos, kaip poliorganinės patologijos, esmę.
Prof. dr. Žaneta Petrulionienė, VU SK
Viena svarbiausių šio kurso renginio temų – arterinė hipertenzija. Tuo nereikia stebėtis, nes padidėjęs kraujospūdis, kaip ir lipidų apykaitos sutrikimai, rūkymas, padidėjęs kūno svoris, cukrinis diabetas, yra svarbiausi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Hipertenzijos gydymo srityje ypatingų naujovių pasaulyje nėra, o štai lipidų apykaitos korekcija jau žengia į kokybiškai naują etapą. Įkandin statinų ateina visiškai naujos klasės injekciniai antilipideminiai vaistai. Klinikinėje praktikoje jie turėtų pasirodyti jau ateinančiais metais. Bėda ne ta, kad neturėtume kuo gydyti hipertenzijos ar dislipidemijos – vaistų turime tikrai efektyvių, tik jų daugelis pacientų vartoti nenori. Tai galima pasakyti, pavyzdžiui, apie statinus – šių labai efektyvių antilipidinių vaistų Lietuvoje suvartojama daug mažiau nei pažangiose pasaulio valstybėse, todėl ir lipidemijų kontrolė pas mus prasta, tai didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Visuomenėje, kaip ir tarp medikų, gaji statinų nepageidaujamo poveikio baimė, nors ji tikrai perdėta.
Parengė gyd. J. Kastys
Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas"
